Įsivaizduokite, kokia gali būti transporto ateitis: robotų valdomi traukiniai ir autobusai, begarsiai elektriniai automobiliai ir skraidantys aparatai. Skamba fantasmagoriškai, tačiau kai kurie šių atradimų jau yra europiečių kasdienybė.

Tobulina technologijas

Kopenhagoje ir kai kuriuose kituose pasaulio miestuose jau kurį laiką važinėja kompiuteriu valdomas metro, kuriam nereikia vairuotojų. Tai įprastas metro traukinys, tačiau visiškai automatizuotas.

Reikia pripažinti, kad mašinos kur kas tikslesnės už žmogų. Šie traukiniai beveik niekada nevėluoja ir prie bėgius nuo perono skiriančių stiklinių durų visada sustoja itin tiksliai. Tiesa, važiuoti stovint mašinisto vietoje ir žiūrėti į bėgius jausmas gana įdomus. Tenka pasitikėti mašinomis, juolab kad minėtas metro traukinys įsibėgėja beveik iki 100 km/val. Tačiau Kopenhagos ir Oslo gyventojai prie to greitai priprato.

Elektrinis "Porsche"

Bendrovė "Siemens", bendradarbiaudama su "Porsche" ir šios markės keturračių puošybos bendrove "Ruf", sukūrė ir elektra varomą automobilį. Standartinis "Porsche Cayenne" tapo "eRUF Stormster".

"Siekiame, kad ir automobiliai naudotų vėjo energiją", – apie pristatomą naujovę kalbėjo Kopenhagos merė Ritt Bjerregaard.

Automobilio salonas beveik nesiskiria nuo kitų panašios klasės mašinų. Jo dizainas nėra futuristinio stiliaus, kokį esame įpratę matyti ekologiškuose koncepciniuose modeliuose. Net prietaisų skydelis padarytas beveik taip pat kaip įprastuose, vidaus degimo variklių varomuose "Porsche Cayenne". Bene vienintelis skirtumas tas, kad vietoj benzino rodyklės yra baterijos indikatorius ir ekonometras – prietaisas, rodantis, kaip taupiai važiuojama ir kada baterija įkraunama – tai vyksta stabdant. Tiesa, akumuliatoriaus talpa parodoma taip pat kaip ir benzino kiekis bake – nuo E ("empty") iki F ("full").

Kad variklis užvestas, praneša tik prietaisų skydelyje užsidegančios lemputės ir pakraunamo stabdžių siurblio garsas. Jokių kitų pokyčių ar garsų nėra. Vis dėlto bandomuosiuose automobiliuose erzinantis stabdžių siurblio garsas girdimas kaskart stabdant mašiną.

Automobilis pasiekia maksimalų 150 km/val. greitį. Tai nėra jo galimybių riba, tačiau saugumo sistemos neleidžia įsibėgėti daugiau. Nuo 0 iki 100 km/val. greitį beveik tris tonas (2680 kg) sveriantis automobilis įsibėgėja per 9 sekundes ir su visiškai pakrautu akumuliatoriumi gali nuvažiuoti apie 180 km.

Vokiečiai – ne pirmieji

Elektromobiliai – pasauliui jau ne naujiena. Nuo 2008 m. gaminamas ir parduodamas "Tesla Roadster" – visiškai elektra varomas dviejų vietų sportinis automobilis. Beje, pirmojo šios mašinos modelio akumuliatorius buvo pagamintas iš 6 tūkst. nešiojamojo kompiuterio baterijų.

Japonai dar 2005 m. pristatė pirmąjį pasaulyje serijinį elektromobilį "Mitsubishi i-MiEV" ("Mitsubishi Innovative Electric Vehicle"). Jis parduodamas nuo šių metų pradžios.

Savo gamybos elektromobilius artimiausiu metu į rinką ruošiasi išleisti ir "Toyota", "Honda" bei amerikiečių "Chevrolet". O kur dar entuziastų elektromobiliais paverčiamos paprastos mašinos ir indų bei kinų kuriami mažyčiai, šiek tiek mopedus primenantys vienviečiai arba dviviečiai elektromobiliai. Taigi, atrodo, rinka sparčiai pilnėja, ir dar vienas elektromobilis revoliucijos tikrai nesukels.

Tačiau vokiečių bendrovės gudrybė slypi kitur. Naudodami "Porsche" jie sukūrė elektros agregatą, kurį bus galima pritaikyti ir montuoti į bet kurį automobilį. Taigi gamintojams nebereikės kurti savo technologijų ir iš naujo išradinėti elektromobilių, kaip buvo iki šiol. Į jau gaminamus modelius galima bus tiesiog montuoti "Siemens" elektrinius variklius.Vokiečiai sukūrė ir elektra varomą motociklą.

Tikimasi, kad iki 2015 m. Europos keliais važinės apie 250 tūkst. elektromobilių. Danijoje aktyviai kuriama ir elektromobiliams reikalinga infrastruktūra. Atsiranda vis daugiau automobilio variklio įkrovimo vietų.