Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas tvirtina, kad vežimo kelių transportu paslaugų operacijos piką buvo pasiekusios 2022 m. paskutinįjį ketvirtį, kuomet smarkiai išaugo krovinių vežimo paslaugą paklausa, o vežėjai susidūrė su ribotais kelių transporto priemonių pajėgumais. Vis tik, pasak jo, situacija iš esmės pasikeitė šių metų pradžioje, staigiai kritus krovinių transportavimo paslaugų paklausai.

„Remiantis TTLA analize, transporto paslaugų eksporto pajamų dalis, skaičiuojant vienam tonkilometriui, per 2023 pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų ketvirtuoju ketvirčiu, susitraukė 39 proc.“, – Eltai teigė P. Drižas.

„Jeigu 2022 metais mūsų šalies tarptautinių krovinių pervežimo sektorius patyrė dviženklį augimą, šiais metais laukiama kuklesnių rezultatų. Tuo tarpu ateinančių metų lūkesčius temdo neapibrėžtumas dėl ekonominės situacijos bei reguliaciniai pokyčiai aplinkosaugos srityje“, – aiškino jis.

P. Drižas taip pat paminėjo, kad Vokietijoje nuo šių metų gruodžio 1 d. kelių rinkliavą sunkvežimiams už išmetamą CO2 kiekį padidinta beveik du kartus, todėl šioje šalyje transporto operacijas vykdantiems Lietuvos vežėjams atitinkamai didėja veiklos kaštai bei paslaugų kainos dedamoji.

„Kitos ES šalys, vykdydamos vadinamą žaliosios transformacijos politiką, taip pat svarsto didinti mokesčius kelių transportui. Nuo 2027 m. ES į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą bus įtrauktos ir kelių transporto įmonės – joms, kaip ir gamybos pramonei, teks pirkti taršos leidimus, priklausomai nuo valdomų transporto priemonių keliamos taršos“, – sakė TTLA generalinis sekretorius.

„Tai reiškia, kad transporto įmonėms už taršą gali tekti susimokėti kelis kartus – CO2 mokesčius verslas ir taip moka per dyzelino akcizą, kelių mokesčius. Papildomai nuo 2027 m. įsigalioja apyvartinių taršos leidimų sistema, o Europos Komisija taip pat rengia kitas iniciatyvas, pavyzdžiui, dėl priekabų ir puspriekabių CO2 emisijų apmokestinimo“, – dėstė jis.

Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtino, kad asociacija taip pat turėjo daugybę iššūkių, kaip ir 2022 m. Jis akcentavo, kad itin svarbus buvo darbuotojams ne iš ES šalių skirtas kvotų klausimas, kuris, Z. Buivydo teigimu, pridarė spragų siekiant sėkmingai įdarbinti profesionalius vilkikų darbuotojus iš tokių šalių kaip Uzbekistanas, Kazachstanas ir kitų valstybių, nes Lietuvoje vilkikų vairuotojų trūkumas vis dar siekia kone 10 tūkst.

„Kvotų 2023 m. buvo skirta 21,6 tūkst., bet joms išsekus, lapkritį paslaugų sektoriuje skaičius buvo padidintas 3,5 tūkst. Asociacija „Linava” dar įpusėjus metams kartojo, kad jau trečius metus iš eilės kvotos pasibaigs anksčiau laiko. Būtent taip ir įvyko“, – tvirtino Z. Buivydas.

„Iki šiol bandoma įrodyti, kad kvotos nepadeda, o tik apkrauna papildoma administracine našta. Transporto sektorius puikiai pamena, kai iki kvotų įvedimo buvo trūkstamų profesijų sąrašas pagal kurį palengvinta procedūra ir būdavo galima iš ne ES šalių įsivežti trūkstamus darbuotojus. Būtent trūkstamų profesijų sąrašas (faktas, ar profesija įtraukta, ar neįtraukta į tą sąrašą) ir leidžia tiek saugoti darbo rinką, tiek mažinti biurokratinę naštą“, – aiškino jis.

„Pašto dėžučių“ klausimas

Z. Buivydas taip pat akcentavo „Pašto dėžučių“ klausimo problemą, kai laikinojo įdarbinimo įmonės pagal kvotas kvietėsi darbuotojus iš ne ES šalių, tačiau kai jie gaudavo teisę dirbti mūsų šalyje ir tam tikrais atvejais būdavo apmokomi, vėliau juos laikinojo įdarbinimo įmonės pernuomodavo užsienio šalių įmonėms.

„Tokiu atveju sąžiningos Lietuvos transporto įmonės neteko nemažai potencialių ir labai svarbių darbuotojų, nes jų transporto ir logistikos sektoriuje nuolat jų trūksta. Dėl to – tūkstantiniai nuostoliai tiek ir transporto įmonėms, tiek ir visai valstybei“, – tvirtino „Linavos” generalinis sekretorius.

Tikslas turėtų būti nenusileisti konkurencinėje kovoje kitų šalių transporto įmonėms, kurios taip pat stengiasi kasmet demonstruoti vis geresnius rodiklius.

Geros žinios – siūlymas panaikinti vieną iš Mobilumo paketo reikalavimų

Vis tik TTLA generalinis sekretorius išskyrė ir gerą žinią – lapkričio mėnesį paaiškėjo, kad ES Teisingumo Teismo generalinis advokatas siūlo panaikinti vieną iš labiausiai ginčytinų Mobilumo paketo reikalavimų – įpareigojimą vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į jų registracijos šalį. Anot jo, jeigu ši prievolė bus panaikinta, verslas galės lengviau atsikvėpti, nes atsiras daugiau lankstumo optimizuoti tarptautinį krovinių vežimą vilkikais, sumažės išlaidos, patiriamos dėl tuščių krovinių važiavimo.

„Krovininio kelių transporto įmonių veiklos efektyvumą ir dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimą taip pat gali paskatinti ES institucijose svarstomi pasiūlymai dėl geresnių sąlygų vežėjams vykdyti intermodalinio transporto operacijas. Nuo derybų dėl šių pasiūlymų baigties priklausys tai, ar bus sukurtas pakankamas teisinis pagrindas skirtingų transporto rūšių sinergijai ir intermodalinio transporto plėtrai“, – pabrėžė P. Drižas.

Vežėjai stengėsi persiorientuoti į Vakarus

Galiausiai Z. Buivydas tvirtino, kad vežėjai pastaraisiais metais vis labiau stengėsi persiorientuoti į Vakarus ir šios rinkos populiarumas auga. Tačiau, pasak jo, atsižvelgiant į tai, kiek pavyksta Lietuvos vežėjams nudirbti per metus, tai galimybės galėtų būti kur kas didesnės.

„Sklandesniam darbui, visų pirma, trukdo būtent darbuotojų trūkumas apie kurį minėta anksčiau bei tai, kad kartais sprendimai valstybėje priimami detaliau nepasitarus su visomis suinteresuotomis pusėmis (pavyzdžiui, nepasitarus su transporto sektoriumi užsieniečių teisinės padėties įstatyme panaikinta nuostata draudžianti užsienio piliečiams dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartį)“, – aiškino „Linavos“ generalinis sekretorius.

„Vežėjų atstovai iki šiol laikosi ir toliau laikysis nuomonės, kad jeigu susitvarkysime problemas savo šalies viduje ir nebetrukdysime transporto sektoriaus darbui, tuomet ir pats transporto sektorius galės dar labiau augti, sumokėti žymiai daugiau mokesčių valstybei. Tikslas turėtų būti nenusileisti konkurencinėje kovoje kitų šalių transporto įmonėms, kurios taip pat stengiasi kasmet demonstruoti vis geresnius rodiklius“, – akcentavo jis.