Nuo 2012 metų visose ES valstybėse vištos dedeklės turi būti laikomos tik pagerintuose narvuose, (vienai vištai skirta 750 cm2 vietoje anksčiau buvusios normos – 550 cm2), tačiau vištų gerovės reikalavimai nėra privalomi ne ES šalių kiaušinių gamintojams, t. y. vištos šiose šalyse dažniausiai vis dar laikomos blogesnėmis sąlygomis, nepagerintuose narvuose. Europos Komisija yra nustačiusi kvotas, pagal kurias ne ES šalių gamintojai gali importuoti savo produkciją į Europos Bendriją, jei kiaušiniai atitinka privalomus saugumo reikalavimus ir yra atitinkamai paženklinti.

Vartotojai turėtų žinoti, kad nuoroda „auginimo būdas yra „ne EB standartas“ reiškia, kad kiaušiniai gauti nesilaikant ES nustatytų vištų dedeklių gerovės reikalavimų. Jei kiaušinių gamintojas ne ES valstybėje ir yra įdiegęs ES gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkančias vištų dedeklių laikymo sistemas (tai patvirtina Europos Komisijos auditoriai), papildomas ženklinimas ant kiaušinių – nededamas.

VMVT duomenimis, Lietuvoje vis daugiau vištų dedeklių laikytojų palaipsniui atsisako paukščius laikyti narvuose ir renkasi ekologišką ar ant kraiko laikymo būdą, vis dažniau leidžia paukščiams vaikščioti laisvėje. VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 34 paukštynai, iš kurių: 13 – vištos dedeklės laikomos narvuose, 9 – plėtoja ekologinio ūkininkavimo technologijas, 8 paukštynuose dedeklės laikomos ant kraiko, dar 4 yra laisvai laikomų paukščių ūkiai.

Vadovaujantis ES galiojančiais teisės aktais, kiaušiniai ženklinami žymeniu, sudarytu iš skaičių ir raidžių sekos. Pirmasis skaičius ant kiaušinio nurodo, kaip laikomos vištos dedeklės: 1 – laisvai laikomos, 2 – ant kraiko, 3 – narvuose, 0 – ekologiški kiaušiniai (vištų, laikomų pagal ekologinio ūkininkavimo reikalavimus). Viduriniosios žymens dalies raidės nurodo šalies kodą (LT – Lietuvoje užaugintų vištų kiaušiniai, LV – Latvijoje, PL – Lenkijoje). Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį.