„Išorės aplinka dabar itin nestabili, neapibrėžtumas labai didelis. Prognozėse bloginame užsienio prekybos rezultatus. Tačiau geriname vidaus paklausos rezultatus, darbo užmokesčio augimo perspektyvą, užimtumo perspektyvas. Infliacija 2019 ir 2020 metais šiek tiek didinama, šiems metams – keliais procentiniais punktais mažinama“, – sakė Finansų ministerijos ekspertė Rasa Šliogerienė.

Rugsėjo viduryje Finansų ministerijos pateiktame ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 m. galėtų padidėti 3,4 proc. Tai 0,2 proc. punkto daugiau nei buvo numatyta šių metų pavasarį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP turėtų augti tiek pat, kaip buvo numatyta šių metų pavasarį – 2,8 proc. 2019 metais ir po 2,5 proc. 2020 ir 2021 metais.

Scenarijus parengtas darant prielaidą, kad nebus nukrypta nuo Lietuvos stabilumo programoje numatytos fiskalinės politikos krypties.

„Numatomas ciklinis ekonomikos augimo lėtėjimas, kurį lemia demografinės sąlygos, jeigu nebus daromos didesnės investicijos nei numatome. Tai nėra taip baisu, jeigu ekonomika vystysis tvariai“, – komentavo Finansų ministerijos specialistė.

Kaip numato Finansų ministerija, kai kurių Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos augs lėčiau, nei buvo numatyta šių metų pradžioje, o neigiama rizika dėl padidėjusios įtampos tarptautinės prekybos srityje, palyginti su šių metų pavasariu, išaugo. Dėl šių aplinkybių Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto raida bus nuosaikesnė, nei buvo numatyta šių metų pavasarį.

Vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu, pagal ministerijos prognozes, bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis. Ją skatins Vyriausybės sprendimai, susiję su gyventojų pajamų didinimu bei paskatų investuoti stiprinimu, tiesioginių užsienio investicijų ir Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšomis finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimas bei įtemptos darbo rinkos diktuojamas poreikis verslui investuoti į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas ir kitas veiklos efektyvumą ir darbo našumą didinančias priemones.

Padėtis darbo rinkoje darbuotojams išliks palanki visą vidutinį laikotarpį, o darbdavių konkurencija dėl darbuotojų nemažės, prognozuoja Finansų ministerija. Jos specialistai numato, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje vidutiniu laikotarpiu augs vidutiniškai apie 7,2 proc. per metus – tai 1 proc. punktu daugiau, nei buvo numatyta šių metų pavasarį.

Išblėsus vienkartinių veiksnių, lėmusių vidutinės metinės infliacijos šuolį 2017 metais, poveikiui, kainų raida per pirmuosius 7 šių metų mėnesius buvo nuosaikesnė, teigia Finansų ministerijos ekspertai. Jie numato, kad vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, pokytis 2018 metais sieks 2,7 proc. – tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta 2018 metų pavasarį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais kainų pokytis turėtų nusistovėti ties 2,5 proc. per metus.

Ministerijos ekspertų teigimu, pastaraisiais metais stebimas paslaugų brangimas siejamas tiek su sparčiai didėjančiu darbo užmokesčiu paslaugų sektoriuje, kuriame darbo kaštai daugiau nei gamybos sektoriuje perkeliami į galutinę kainą, tiek su aktyvesniu paslaugų vartojimu, skatinamu sparčiai augančių namų ūkių disponuojamų pajamų. 2018 metų sausio-liepos mėnesiais būsto (4,4 proc.), poilsio (4,7 proc.) ir transporto (4,3 proc.) paslaugų kainų augimo tempas išliko spartus, tačiau lėtesnis nei pernai, nepaisant paspartėjusio darbo užmokesčio augimo tempo. Nuo paskutinio 2017 metų ketvirčio stebimas paslaugų kainų augimo tempo sulėtėjimas turėtų išlikti ir antroje 2018 metų pusėje. Augant darbo užmokesčiui šalyje, o paslaugoms, kurių kainos šiuo metu nesiekia pusės ES valstybių vidurkio, užimant vis didesnę vartotojų krepšelio dalį, spaudimas paslaugų kainoms didėti išliks visą vidutinį laikotarpį.

„Augant pajamoms, žmonės yra linkę išleisti daugiau pinigų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms“, – komentavo R. Šliogerienė.

Lietuvos banko atstovas posėdyje taip pat sakė, kad verslo sektoriuje yra matoma šiokių tokių galimo perkaitimo ženklų – nežymių, bet vis tiek reikalaujančių atkreipti dėmesį.

Valstybės kontrolė yra paskelbusi, kad, atlikusi 2018-2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą, padarė išvadą, jog jis yra tinkamas rengti 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, pasak Valstybės kontrolės, būtinas tolesnis produktyvių investicijų didinimas, perėjimas nuo pigia darbo jėga grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę. Dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuvos potencialaus BVP augimas atsilieka nuo pastarųjų. Pagal Europos Komisijos naujausias projekcijas, Lietuvos potencialaus BVP augimas 2016-2020 m. sieks 2,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 2,4 proc.

Valstybės kontrolė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, jog šalies ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla: didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, Valstybės kontrolės vertinimu, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui.