Siūlymas Europos Sąjungos reglamente numatyti kompensacijas oro linijų keleiviams dėl vėluojančių jungiamųjų skrydžių gali sukelti susisiekimo problemų Lietuvai, teigia Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA generalinis direktorius Tony'is Tyleris (Tonis Taileris). Pasak jo, įteisinus tokias kompensacijas, oro linijos gali atsisakyti jungiamųjų skrydžių.

"Mes esame susirūpinę reglamento pasiūlymais, susijusiais su kompensacijomis keleiviams, kai atidedamas skrydis, kur pirmasis vežėjas turi kompensuoti už vėlavimą. (...) Potencialiai iškyla grėsmė, kad vežėjai ilgins laiką tarp skrydžių arba nustos siūlyti tokią galimybę. O tai apskritai neigiamai atsilieps junglumui Europos viduje, ypač tokioms šalims, kaip Lietuva, kurios priklauso nuo siūlomų kitų kompanijų jungiamųjų skrydžių", - pirmadienį po susitikimo su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi Vilniuje sakė T.Tyleris.

Pasak jo, IATA nesutinka su siūlymu traktuoti skrydžius, nukreiptus į kitus oro uostus, kaip atšauktus. Anot T.Tylerio, tai daroma dėl saugumo, todėl bausti aviakompanijas nebūtų teisinga.

"Kitas rūpestis yra siūlymas dėl nukreiptų skrydžių. Didžioji dalis skrydžių nukreipiami dėl saugumo sumetimų ir pilotai neturėtų atsidurti tokioje situacijoje, kai jų skrydis gali būti nubaustas dėl to, kad buvo priimti sprendimai dėl saugumo", - teigė IATA vadovas.

T.Tyleris sakė, kad taip pat paprašė R.Sinkevičiaus paraginti greičiau spręsti problemas, susijusias su bendros Europos oro erdvės kūrimu.

"Kalbant apie bendrą Europos oro erdvę, aš paraginau ministrą kuo daugiau paskatinti šitų klausimų sprendimą ir diskusijas, kartu su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso (Žozė Manueliu Barozu) ir ES transporto komisarau Siimu Kallu (Simu Kalu)", - teigė T.Tyleris.

Anot jo, dėl nevieningos oro erdvės kasmet prarandama apie 5 mln. eurų. IATA norėtų, kad Europoje vietoj 63 skrydžių kontrolės punktų liktų 40, o aptarnaujančio personalo santykis su skrydžiais būtų 1,6, o ne 2,4.

IATA vadovas taip pat teigė, kad aviacijos pramonė yra įsipareigojusi nedidinti išmetamo anglies dvideginio kiekio, o nuo 2015 iki 2020 metų jį sumažinti 50 proc. Tačiau, anot T.Tylerio, reikia ir politinės pagalbos - turėtų būti reglamentuojami taršos leidimai, kad bendrovės už tą patį teršalų kiekį nemokėtų po keletą kartų.

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas teigė, kad Lietuva, pirmininkaudama ES, stengsis rasti kompromisą, kuris tenkintų tiek aviacijos pramonę, tiek keleivių lūkesčius.

"Kad tai nebūtų papildoma našta ir šiaip sunkiame periode, kai aviakompanijos dirba su mažomis pelno maržomis, mes, kaip pirmininkaujanti valstybė sieksime, kad būtų įvertinta ir industrijos nuomonė. Kad būtų atsižvelgta į IATA nuomonę, siekiant ir keleivių teises apsaugoti, bet kad ir bendrovės būtų apsaugotos nuo papildomos naštos", - pirmadienį žurnalistams sakė A.Šliupas.

Viceministras teigė, kad dėl bendros oro erdvės kūrimo bus tariamasi šį rudenį.

"Kas liečia bendro Europos dangaus direktyva, (...) akivaizdu, kad šnekos, kurios jau trunka beveik dešimt metų ir tie siekiai, kurie buvo nustatyti, yra nepasiekti. Akivaizdu, kad industrija ir aviakompanijos nėra patenkintos viso Europos Sąjungos dangaus išsiskaidymu. (...) Tuo klausimu mes rugsėjį organizuojame neformalią ministrų tarybą", - teigė viceministras.