Turgaus trauka

Rietavo turgus sekmadienį tampa miesteliu su sava policija, medikais ir banku

Žmonės vis dar neatsisako malonumo pirkti turguje. Dėl originalesnių prekių ir mažesnių kainų klaipėdiečiai į turgų sekmadienio rytais netingi nuvažiuoti ir 60 kilometrų. Didžiausiais Vakarų Lietuvoje Rietavo turgus pritraukia pirkėjų ir iš dar tolimesnių miestų.

Kiekvieną sekmadienį nuo pat ankstyvo ryto laukymėje šalia Rietavo galima stebėti nuostabą keliantį reiškinį. Į šiokiadieniais apleistą 20 hektarų lauką kaip skruzdės vienas po kito susirenka šimtai pardavėjų su savo prekėmis. Paskui juos suvažiuoja tūkstančiai pirkėjų, pasiruošusių atverti pinigines.

Atvažiuoja pirkti

Žmonės čia atvažiuoja pirkti. Tuščia pinigine į Rietavą iš Klaipėdos, Plungės ar Gargždų niekas nevažiuotų.

Automobilių stovėjimo aikštelės šalia turgaus – sausakimšos. Vieni įsikuria nemokamose aikštelėse, kiti nepagaili 5 litų už saugomą aikštelę. Žmonės vis sugrįžta iki automobilių susidėti išsirinktų prekių ir vėl eina į turgų.

Atmosfera Rietavo turguje – kunkuliuojanti. Pardavėjai siūlo, o pirkėjai derėdamiesi perka.

Net atkakus į turgų septintą ryto, apžiūrėti visų jame siūlomų prekių beveik neįmanoma. Vėliausiai antrą valandą popiet pardavėjai ima pakuoti savo prekes, o pirkėjai, nespėję surasti tinkamos prekės, jau planuoja čia atvažiuoti kitą sekmadienį.

Primena miestelį

Rietavo turgus panašus į nedidelį vienai dienai per savaitę atgyjantį miestelį.

Kiekvieną sekmadienį čia rasi porą policininkų, medicinos punkte – medicinos seselę. Vieną kartą per savaitę čia veikia ir bankas – duris atveria banko „Snoras“ mėlynasis kioskelis. Turguje kabo net kelio ženklus primenančios rodyklės - „Pigūs rūbai“, „Žemės ūkio technika“, „Automobilių turgus“, „Padangos“. Keliose turgaus vietose iškabinėti ir smulkūs jo žemėlapiai. Pirmą kartą turguje apsilankiusiam pirkėjui nesudėtinga susiorientuoti, kur rasti administraciją, kavinę, automobilių dalimis prekiaujančiųjų eilę, dėvėtų drabužių prekeivius, sendaikčių pardavėjus.

Sekmadienį turguje ima veikti net vietinis radijas – groja muzika ir skamba smulkiųjų verslininkų užsakytos reklamos.

Nuo ankstyvo ryto turguje ima veikti ir kavinės. Jose galima išgerti ir kavos, ir alaus, suvalgyti karštą patiekalą. Rietavo turgaus neaplenkė ir nauja mada – veikia kebabų bei skrudintų viščiukų kioskas. Visą dieną tarp prekystalių zuja ir arbatos, kavos, čeburėkų bei beliašų pardavėjos. Žmonės mielai perka ir šviežius rūkytus mėsos bei žuvies gaminius, bandeles, vaisius ir daržoves, medų.

Suvažiuoja tūkstančiai

Kaip „Klaipėdai“ sakė bendrovės „Rietavo turgus“ direktorius Zigmonas Dirvonskas, į šį turgų pirkėjai suvažiuoja ieškodami skirtingų prekių. Vieni ieško automobilių, žemės ūkio ir buities technikos, kiti planuoja įsigyti tik keletą smulkmenų namams. Pirkėjams rūpi rasti pigesnę žoliapjovę, dėvėtą dviratį ar naujas kelnes. Kai kurie perka baldus, užsisako židinius.

Kaimiečiai perka ūkiui naudingus rakandus, gėlių, vaismedžių sodinukus, o miestiečiai naršo dėvėtais rūbais bei sendaikčiais prekiaujančiųjų prekystalius. Čia galima įsigyti ir įprastų kituose turguose prekių – iš Gariūnų parvežtų drabužių, avalynės, buitinės technikos.

Z.Dirvonsko teigimu, kiekvieną savaitgalį Rietavo turguje apsilanko apie 20 tūkstančių pirkėjų. Neretai prie įvažiavimo kelio į turgų budi kelių policininkai. Jiems tenka reguliuoti eismą. Automobilių spūstys čia – įprastas dalykas.

Pasirinkimas - milžiniškas

Direktorius juokauja, kad Rietavo turguje galima įsigyti faktiškai viską - nuo adatos iki kombaino. Didelę dalį turgaus užima transporto priemonės - automobiliai, motociklai, motoroleriai, žemės ūkio technika, yra ir nemenkas automobilių atsarginių dalių pasirinkimas.

Kol vyrai renkasi techniką ar statybines medžiagas, langus, santechniką, moterys domisi ūkinėmis, pramoninėmis prekėmis, namų apyvokos daiktais, amatininkų gaminiais, maisto produktais ir drabužiais.

Ypač daug pirkėjų dėmesio sulaukia sendaikčių prekystaliai.

Vilioja sendaikčiai

Rietavo turgus yra vienintelis turgus Lietuvoje, prekiaujantis įvairiais sendaikčiais iš užsienio.

Nemažai žmonių jau kuris laikas verčiasi į Lietuvą iš Vokietijos, Olandijos ar Danijos atveždami užsieniečiams jau nebereikalingus daiktus - garso ir vaizdo aparatūrą, buities techniką, muzikos instrumentus, baldus, buities rakandus.

Apžiūrėti kiekvieno sendaikčių pardavėjo ant stalų ir ant žemės išdėliotą turtą prireikia bent pusvalandžio.

Pardavėjai siūlo baldus, kilimus, šviestuvus, lentynas, veidrodžius, o šalia išdėlioja ir smulkmenas – pintus krepšelius, vazonus gėlėms, indus, žaislus, puodus ir keptuves, žvakides, vazas, interjerui puošti reikalingas detales.

Pirkėjai randa ir naudotų plastikinių langų, maišytuvų, žoliapjovių, dviračių, šildymo krosnelių.

Oras netrukdo

Atšilus orams į Rietavą plūsta dar daugiau pirkėjų, tačiau, pasak Z.Dirvonsko, žmonių būna ir žiemą, šlapdribai krentant.

Vadovo manymu, gera prekė gero oro nelaukia, o jei žmogui ko nors prireikia, galima porą valandų ir po balas pabraidyti.

Pavasarį ir vasarą, kai anksčiau švinta, ir turgus prasideda anksčiau. Kadangi daugelis pardavėjų suvažiuoja iš vakaro, šeštą ryto atvažiavę pirkėjai jau randa ko nusipirkti.

Atveža patys

Pardavėjai Rietavo turguje paslaugūs. Jei pirkėjas įsigyja naudotų baldų komplektą, pardavėjas pats jį atveš ir į Telšius, ir į Klaipėdą. Jie nesibaido pabūti ir krovėjais – didesnį daiktą padeda nunešti iki automobilio.

Sodinukų, daigų pardavėjai vienam pirkėjui gali dešimtį minučių pasakoti, kur ir kaip geriau pasodinti, kaip prižiūrėti augalą.

Lemia kaina

Į šį turgų žmonės plūsta ne tik dėl milžiniško pasirinkimo. Labiausiai vilioja kainos. Naujakuriai už šakutę ar lėkštę moka vos po 50 centų, o už originalią vazą – 6-8 litus. Už 1-2 litų kainą pas sendaiktininkus galima įsigyti daugybę smulkmenų.

Net jei už baldų komplektą tenka pakloti 3000 litų, akivaizdu, kad panašus antikvariate kainuotų keleriopai.