Nors Briuselis ragina su ekonomine krize kovoti mažinant mokesčius, kai kurios turtingos Bendrijos valstybės neketina lengvinti savo piliečių mokesčių naštos. Liuksemburge dar nejaučiama sunkmečio troškulio, o Vokietija mano esanti pakankamai stipri atsilaikyti prieš ekonominę krizę ir visuotinį savo šalies visuomenės spaudimą.

Gerų naujienų nežadama

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtina, kad ir ateinančiais metais gerų naujienų nebus. Valstybės vadovei antrina ir ekspertai: 2009 m. Europa skins karčius ekonominės krizės vaisius.

Garsiai kalbama apie masinį nedarbą: jau nuo lapkričio pradžios Kalėdų atostogų savo darbuotojus išleidžiančios ir gamybą laikinai stabdančios automobilių pramonės įmonės kitais metais planuoja mažinti darbo vietų skaičių. Dalį darbuotojų planuoja atleisti net kas antra Vokietijos verslo įmonė. Ekspertai tvirtina, kad iki 2010-ųjų bedarbių gretas Vokietijoje papildys 700 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.

Išsaugoti darbo vietas – viena svarbiausių vyriausybės gelbėjimosi iš ekonominės krizės paketo priemonių. Tačiau kaip tai padaryti, Vokietijos ir kitų Europos valstybių politikai vis dar nesutaria.

Mažesni mokesčiai skatins vartojimą?

Europos Komisija Bendrijos šalis ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Vokietijos gyventojai jau skaičiuoja, kad sumažinus PVM nuo 19 iki 16 proc., pavyzdžiui, už naują skalbyklę mokėtų 7,5 eurų (beveik 26 litais), už naują automobilį – 379 eurais (1307 litais), už bokalą alaus – 6 eurocentais (20 centų) mažiau.

Tačiau Vokietijos valdžia neskuba mažinti nei PVM, nei gyventojų pajamų mokesčio, mat toks mažinimas būtų efektyvus tik tuomet, jei jis skatintų žmones daugiau vartoti. Jei vieną kitą šimtinę eurų daugiau į rankas gausiantys piliečiai nutartų juos sukišti į kojinę juodai dienai, laukiamo efekto nebūtų. Be to, minėtų mokesčių mažinimo nepajustų pensininkai, mažus atlyginimus gaunantys ir iš socialinių pašalpų gyvenantys piliečiai, kurių Vokietijoje skaičiuojama milijonais.

Kritikuojamas ir siūlymas kiekvienam gyventojui padovanoti 500 eurų pirkimo čekį – tai esą nerealu.

Nors Didžioji Britanija jau palengvino gyventojams mokesčių naštą, Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Liuksemburgas to neskuba daryti. Opozicijos geležine vadinama ir net savos Krikščionių demokratų partijos narių itin kritikuojama Vokietijos kanclerė A.Merkel laikosi savo – mokesčius būsią galima mažinti tik po rinkimų, t. y. tik 2009 m. rudenį.

Turi sukaupę rezervą

Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris taip pat tvirtina dovanų nedalysiąs, mat tikrasis troškulys dar nejaučiamas. "Geriau dabar sulaukti paramos prašančiųjų nepasitenkinimo sakant "ne", nei paskui, kai pinigų tikrai nebus, visai netekti žado", – žiniasklaidai sakė Liuksemburgo vyriausybės vadovas.

J.C.Junkeris mano, kad Liuksemburgo ekonominė padėtis geresnė nei šalių kaimynių, mat valstybės biudžete dar guli nepanaudoti šalies bankų pelno mokesčiai. Išlaidoms dar turimas 3 mlrd. eurų rezervas.

Liuksemburgo premjeras viešai pasisako prieš ES programą, kuria, jo žodžiais, numatoma su pinigų laistytuvu palaistyti šalį. Jis teigė, kad pagelbėti galėtų tik lengvesnis kreditų išdavimas verslui plėtoti ir tolygesnis valstybinių investicijų padalijimas.