Sausio 11–24 d. TVF atstovai susitiko su Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės, Seimo, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, kitų ministerijų, valstybės institucijų ir privataus sektoriaus atstovais. Beje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra Tarptautinio valiutos fondo valdytojų tarybos narys, o finansų ministrė Gintarė Skaistė – pakaitinė valdytojų tarybos narė.

Po šių susitikimų TVF ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad esant palankiai ekonominei situacijai Lietuva turėtų sutelkti dėmesį į ilgalaikių struktūrinių problemų sprendimą. Sveikatos ir švietimo sistemų gerinimas, socialinės nelygybės ir skurdo mažinimas – vieni svarbiausių aspektų, siekiant tvaraus augimo.

Lietuva tapo TVF nare 1992 m. Kasmet fondo atstovai lankosi mūsų šalyje, vertina jos ekonominę padėtį ir vystymosi tendencijas.

Fondo ataskaitoje nurodoma, kad sprendžiant ilgalaikes šalies problemas taip pat ypač svarbu užtikrinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir didesnį pajamų iš mokesčių mobilizavimą į valstybės biudžetą. Siekiant šio tikslo, TVF vertinimu, būtų galima plėsti mokesčių bazę, ypač per nekilnojamo turto ir aplinkosauginius mokesčius, kurie Lietuvoje yra mažesni negu kitose šalyse ir kurie būtų mažiau žalingi Lietuvos ekonomikai.

„Nepaisant pandemijos sukeltų didelių žmogiškųjų nuostolių, Lietuvos ekonomika puikiai atlaikė krizę ir sparčiai atsigauna. Vidaus paklausa buvo pagrindinė augimo varomoji jėga, kurią skatino ir toliau didėjantis darbo užmokestis, ir atsigaunančios investicijos, – TVF ataskaitoje cituojamas misijos vadovas Borcha Grasija. – 2022 m. ekonomika toliau augs, nors ir kiek lėčiau.“

Pasak ataskaitos, nors infliacija Lietuvoje šių metų antrą pusmetį sumažės, trumpuoju laikotarpiu kainos gali augti, todėl Vyriausybei reikės išlaikyti finansinį ir ekonominį stabilumą, užtikrinti atsparumą ateities sukrėtimams pamažu atkuriant fiskalinius rezervus.

„Dabartinis Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos atsparumas ir numatomas tolesnis ekonomikos augimas, taip pat atkeliaujančios ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos sukuria unikalią galimybę įgyvendinti reikšmingas struktūrines reformas. Šios reformos padėtų Lietuvai didinti ūkio konkurencingumą, palaikyti tolesnį spartų atlyginimų augimą ir jų artėjimą prie Vakarų Europos vidurkio“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Anot jo, Lietuvos bankas jau yra pateikęs savo siūlymus dėl NT mokesčio ir yra pasirengęs toliau bendradarbiauti ir teikti ekspertinę analitinę informaciją, padėsiančią politikos formuotojams priimti sprendimus dėl būtinų reformų.

„Nors šiuo metu galime pasidžiaugti sparčiu Lietuvos ekonomikos augimu, siekdami tvarios plėtros ateityje, turime jau šiandien spręsti įsisenėjusias struktūrines problemas. Įvertinus TVF ir kitų tarptautinių institucijų rekomendacijas, mūsų prioritetai yra švietimo susitarimo įgyvendinimas, sveikatos sistemos efektyvinimas, skurdo rizikos mažinimas, taip pat žalioji ir skaitmeninė ekonomikos transformacija. Vis dėlto norint sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus tikslus, reikia užtikrinti papildomus tvarius pajamų šaltinius, kurie būtų mažiau žalingi ūkio augimui“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Nors numatoma, kad infliacija Lietuvoje šių metų antrą pusmetį sumažės, trumpuoju laikotarpiu TVF įspėja apie galimas kainų augimo rizikas, akcentuoja poreikį išlaikyti finansinį ir ekonominį stabilumą ir užtikrinti atsparumą ateities sukrėtimams palaipsniui atkuriant fiskalinius rezervus.

Diskusijų su TVF metu finansų ministrė G.Skaistė akcentavo, kad Vyriausybė didžiausią dėmesį šiemet skirs gyventojų skurdo rizikos mažinimui, pajamų augimui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat šalies saugumui.