Teisėsauga ims aiškintis, kas šią savaitę paskleidė paniką Vakarų Lietuvoje sukėlusius gandus apie neva vykstantį "Swedbank" griuvimą. Tokie įvykiai mūsų šalyje – ne naujiena, tačiau melagysčių skleidėjai ankstesniais atvejais taip ir nebuvo surasti.

Kalti rinkimai?

Kai Šilutėje, Pagėgiuose, Tauragėje ir kituose vakarinės šalies dalies miestuose prie "Swedbank" skyrių ir bankomatų nusidriekė klientų eilės, turbūt ne vienas prisiminė 2003-iuosius, kai lygiai taip pat klientų buvo šturmuojamas tuometis Vilniaus bankas (dabar SEB bankas – red. past.).

Tuo metu viskas prasidėjo nuo apmaudžios klaidos, kai viename pranešime tuometis banko prezidentas Julius Niedvaras buvo įvardytas kaip "laikinai einantis vadovo pareigas". Po to gandų vežimas kaip reikiant įsibėgėjo. Nors ir šalies valdžia, ir Lietuvos bankas, ir pats Vilniaus bankas išsijuosę aiškino, kad bankui bankrutuoti nėra net teorinės galimybės, indėlius iš šio banko ėmė šluoti ne tik gyventojai, bet ir įmonės.

Dėl Vilniaus banką supurčiusių gandų tuomet buvo kaltinami ir konkurentai, ir vykusi prezidento rinkimų kampanija. Esą krizė galėjo būti naudinga šalies vadovo posto siekusiam Rolandui Paksui, kuris rinkimų šūkiais žadėjo griežčiau kontroliuoti bankų veiklą.

Tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas tikino, kad specialiosioms tarnyboms bus pavesta iki galo ištirti gandų kilmę ir nustatyti jų šaltinius, nes tokios juodosios technologijos turi tikslą kenkti ne tik konkrečiam bankui, bet ir žmonių pasitikėjimui valstybe. Tačiau gandų apie Vilniaus banką skleidėjai nerasti iki šiol.

Iš įtarimų – šnipštas

2011 m. Lietuvą supurtė banko "Snoras" skandalas. Lapkritį "Lietuvos rytas", nepasirašytame straipsnyje cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad prezidentūroje neva ruošiama ataka prieš vieną lietuviškų bankų. Tą pačią dieną dėl milijardinės skylės "Snoras" buvo nacionalizuotas, o teisėsauga pradėjo tirti, kas galėjo nutekinti informaciją žiniasklaidai.

Įtarimai krito ant tuomečių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado, šie pareigūnai buvo atleisti iš tarnybos.

Tačiau ir vėl viskas baigėsi šnipštu. Teismas nurodė, kad V.Gailius ir V.Giržadas buvo atleisti neteisėtai, o generaliniam prokurorui Dariui Valiui šį mėnesį teko pripažinti, kad kitų įtariamųjų informacijos apie "Snorą" nutekinimo byloje nėra. Tiesa, prokurorų vadovas teigia, kad tyrimas vis dar tęsiamas.

Prarado 10 proc. indėlių

Tais pačiais 2011-aisiais jokio pagrindo neturintys gandai pasklido apie ir šiomis dienomis skandalo sūkuryje atsidūrusį banką "Swedbank". Tiesa, melagingi pranešimai apie banką pasklido Latvijoje, tačiau dalis panikos atsirito ir iki Lietuvos.

Latvijos "Swedbank" skelbė, kad dėl Latvijoje kilusios melagingų pranešimų bangos prarado apie 10 proc. indėlių, kurių suma siekė apie 250 mln. litų. Dėl gandų skleidimo tiek Latvijos, tiek Lietuvos politikai tuomet garsiai kaltino Rusiją, tačiau įtarimai niekam pareikšti nebuvo.

"Kiek aš žinau, nebuvo konstatuota, kad kas nors sąmoningai sukėlė ažiotažą ir skleidė gandus. Buvo, žinoma, konstatuoti kai kurie žmonės, kurie skleidė gandus, bet aš abejoju, kad bus rastas pagrindas vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą. Gandai buvo platinami neapgalvojus jų iš anksto. Ažiotažo buvo, bet nebuvo tiesioginio ketinimo skandinti banką", – pripažino Latvijos generalinis prokuroras Ėrikas Kalnmeieras.

Panika dėl cukraus

Įvairios Lietuvoje vykusios istorijos įrodo, kad dirbtinai sukelti paniką nesudėtinga. Pavyzdžiui, prieš porą metų gyventojai iš parduotuvių lentynų ėmė šluoti cukrų. Dėl to kalti pirmiausia Utenoje nežinia kaip pasklidę gandai, kad tuomet apie 3 litus už kilogramą kainavęs cukrus tuoj pabrangs dvigubai ar dar daugiau. Nors prekybininkai ir cukraus gamintojai teigė, kad dėl natūralių priežasčių cukrus brangs nebent 10 proc., kai kurie gyventojai cukraus prisipirko tiek, kiek neįmanoma suvartoti per visą gyvenimą.

Pradėjo tyrimą

Generalinė prokuratūra vakar pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl melagingų pranešimų apie vieną didžiausių Lietuvoje komercinių bankų "Swedbank".

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus "Swedbank" pranešimą, kaip teigė Generalinė prokuratūra. Tyrimą atliks Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovaus Vilniaus apygardos prokuratūra.

"Swedbank" trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šmeižikiškų gandų apie jam neva gresiantį bankrotą. Banko atstovas Saulius Abraškevičius BNS teigė, kad gandų sukeltai panikai pasidavė tik maža dalis klientų – trečiadienį ji atsiėmė kiek daugiau nei įprastai pinigų, tačiau sumos nedidelės.