„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, neapibrėžta geopolitinė situacija ir karo sukeltas nerimas atsispindi gyventojų finansiniuose lūkesčiuose.

„Nors ekonomistai prognozuoja tolesnį vidutinio atlyginimo augimą, vos per vieną mėnesį nuo karo pradžios nuo 16 iki 35 proc. padaugėjo gyventojų, manančių, kad per artimiausius dvylika mėnesių jų namų ūkio pajamos mažės“, – pranešime sakė J. Cvilikienė.

Atliktos apklausos duomenimis, karas Ukrainoje pasėjo daugiau pesimizmo nei COVID-19. 2020 metų pradžioje pajamų sumažėjimo tikėjosi 15 proc. gyventojų.

„Pusė respondentų – 50 proc. yra linkę manyti, kad jų pajamos per artimiausius metus išliks dabartinio lygio. Tuo metu pajamų augimo tikisi 16 proc. gyventojų“, – sakė J. Cvilikienė.

Nuo 15 proc. vasario pabaigoje iki 49 proc. kovo pabaigoje padaugėjo manančių, kad šalies ekonomikos situacija labai pablogės. 2020-ųjų pradžioje tokių buvo 5 proc. Dar 13 proc. mano, kad situacija iš esmės nesikeis, o 6 proc. tikisi jos pagerėjimo.

Reprezentatyvų tyrimą kovo 17–25 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų.