Šiuo metu kas septintas šalies gyventojas svarsto per artimiausius metus keisti darbą, rodo didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas. Tiesa, tie darbuotojai, kurie yra nepatenkinti dabartiniu darbdaviu, apie darbo keitimą artimiausiu metu galvoja net 5 kartus dažniau negu savo darbdaviu patenkinti respondentai.

„Dabartinė situacija darbo rinkoje yra palanki specialistams, todėl natūralu, kad nemažai žmonių svarsto keisti darbą artimiausioje ateityje arba neatmestų tokios galimybės sulaukę jiems priimtino pasiūlymo. Ir nors darbą susiklosčius palankioms aplinkybėms gali keisti net ir jokių priekaištų savo darbdaviui neturintis specialistas, šio tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad darbdaviai kur kas greičiau gali netekti jais nepatenkintų žmonių. Todėl artimiausioje ateityje organizacijos, nenorinčios prarasti darbuotojų, turės vis daugiau dėmesio skirti jų išlaikymui, motyvacijai ir įsitraukimui užtikrinti“, – sako „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė.

Tyrimo duomenys parodė, kad per ateinančius penketą metų planų keisti dabartinį darbą turi 24 proc. darbuotojų, o 17 proc. nurodė, jog darbą keistų sulaukę patrauklesnio pasiūlymo. Tiesa, maždaug ketvirtadalis respondentų teigė, kad konkrečių planų keisti darbovietę neturi, bet neatmeta tokios galimybės, o 35 proc. tokios galimybės net nesvarsto.

Ar tikrai „nepakeičiamų nėra“?

Maždaug 1 iš 4 nepatenkintų dabartiniu darbdaviu žmonių tyrimo metu nurodė, kad keisti darbą ketina per artimiausius metus. Lygiai tiek pat nepatenkintų dabartiniu darbdaviu darbuotojų darbą keistų sulaukę patrauklesnio pasiūlymo.

Tuo metu, dabartiniu darbdaviu patenkinti žmonės išsiskyrė kur kas didesniu lojalumu – maždaug 2 iš 3 tokių darbuotojų apie darbo keitimą teigė apskirtai negalvojantys, tik 7 proc. jų galvotų keisti darbą sulaukę patrauklesnio pasiūlymo ir vos 5 proc. planuoja tą daryti per artimiausius metus.

Pasak V. Mikutaitės, nors priežastinis ryšys tarp nepasitenkinimo darboviete ir jos keitimo atrodo akivaizdus, organizacijų vadovai didelę darbuotojų kaitą dažnai yra linkę aiškinti situacija darbo rinkoje ir vadovautis šūkiu, kad „nepakeičiamų nėra“. Vienas iš svarbiausių vadovo uždavinių – būti pasiruošus, jei prireiktų greitai pakeisti savo komandos narius, tai yra ugdyti lyderystę ir pamainą.

„Pamainą išėjusiam darbuotojui iš tiesų galima anksčiau ar vėliau surasti, o metinė 10 proc. darbuotojų rotacija yra natūralus reiškinys sveikoje organizacijoje. Tačiau situaciją reikia kontroliuoti ir negalima leisti, kad didesnė darbuotojų kaita imtų daryti neigiamą įtaką pagrindiniams įmonės verslo procesams ir jos santykiams su klientais. Be to, nuolatinė naujų darbuotojų atranka ir jų apmokymas organizacijai kainuoja daug papildomų resursų, kuriuos būtų galima nukreipti kitur“, – teigia V. Mikutaitė.

Kita sritis, didesnis atlyginimas

Dažniausiai nurodomas motyvas keisti darbą – tai noras išbandyti save kitoje srityje (40 proc.). „Lietuvos draudimo“ tyrime dalyvavę respondentai, tarp kitų keisti darbą skatinančių priežasčių įvardijo tokius veiksnius kaip gaunamas mažesnis atlyginimas nei kitų, tokios pozicijos darbuotojų rinkoje (39 proc.), ribotos karjeros galimybės dabartinėje organizacijoje (33 proc.) ar prasta darbo atmosfera joje (20 proc.).

Šalies gyventojų atsakymai į klausimą apie darbo keitimo priežastis taip pat išryškino skirtumus tarp patenkintųjų ir nepatenkintųjų dabartiniu darbdaviu. „Nepatenkinti esamu darbdaviu darbuotojai statistiškai reikšmingai dažniau keistų darbovietę dėl finansinių priežasčių, pavyzdžiui, dėl mažesnio nei rinkoje atlyginimo. Taip pat didelė jų dalis darbą keistų ir dėl prasto organizacinio klimato, todėl ypatingai pabrėžčiau vadovo kaip lyderio svarbą, ypač dirbant su Y karta“, – teigia V. Mikutaitė.

Tuo metu, savo darbdaviu patenkintų specialistų, darbo keitimo priežastys dažniausiai susijusios su savirealizacijos galimybėmis – noru išbandyti save kitoje srityje. Pasak V. Mikutaitės, kurdamos ir puoselėdamos vadovų lyderystę bei užtikrindamos darbuotojų pasitenkinimą, organizacijos gali ženkliai pristabdyti darbuotojų kaitą net ir esant itin dideliam aktyvumui darbo rinkoje.

Išlaikyti mažesnę nei rinkoje darbuotojų kaitą „Lietuvos draudime“, V. Mikutaitės teigimu, padeda platus spektras motyvacinių ir atlygio priemonių: su darbo rezultatais susietas atlygis, kasmet atliekamas atlygio rinkos tyrimas, sudaromos vertikalios ir horizontalios karjeros galimybės, įgūdžių tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo programos. Darbuotojų įsitraukimo vertinimo tyrimai, kuriuose nuolatos dalyvauja „Lietuvos draudimas“, rodo, kad didelis darbuotojų įsitraukimas skatina teigiamus jų atsiliepimus apie organizaciją, lojalumą, norą labiau stengtis dėl bendrų organizacijos tikslų ir sieti savo ateitį su ja.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimų bendrovė „Rait“, kuri visoje šalyje apklausė tūkstantį 18–55 metų amžiaus įvairiose srityse ir įvairias pareigas užimančių arba šiuo metu aktyviai darbo ieškančių respondentų.