Didžioji dalis apklaustųjų – 39,2 proc. – nurodė, kad jų pajamos nepasikeitė. Dar 30,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad nedirba: tai ir pensininkai, dalis studentų, bedarbiai. Dalis apklaustųjų nurodė, kad atlyginimas jiems sumažėjo, tačiau tokių – vos 3,3 procento.

„Matosi, kad atlyginimai keitėsi į aukštesnę pusę. Gal ne tiek daug, bet tendencija yra, kad nemaža dalis pajautė atlyginimų didėjimą. Galima kelis segmentus išskirti: tai yra jaunesnio amžiaus profesionalai, turintys aukštą išsimokslinimą, gerai įvaldę kompiuterines technologijas. Tuo tarpu mažiausios pajamos mažiau ir kyla, nes matyt žmonės dirba paprastesnius darbus ir ne didmiesčiuose. Ten ir verslas sunkiau laikosi ir galimybių, turbūt, ne tiek turi pakelti atlyginimą“, – komentavo „Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad apklausos duomenys neatspindi realios statistikos.

Apklausos rezultatų išvada – labiausiai atlyginimai kilo daugiausiai uždirbantiems.

„Apklausos rezultatų išvada – labiausiai atlyginimai kilo daugiausiai uždirbantiems. Tačiau „Sodros“ duomenys rodo, kad tarp gaunančių mažiausiais pajamas daugiau nei dešimtadaliu atlyginimai augo beveik dviem trečdaliams užimtųjų. Tokiu atlyginimų augimu galėjo džiaugtis tik trečdalis uždirbančių daugiau nei du vidutinius atlyginimus“, – savo feisbuko profilyje rašė N. Mačiulis.

„Kodėl reikia daryti apklausas ten, kur yra žinoma oficiali statistika? Ar „Sodra“ meluoja, jos pajamos iš apdraustųjų mokamų socialinio draudimo įmokų tiek neaugo, o žemė yra plokščia? Ar vis tik tokios apklausos yra labiau tinkamos nuomonei formuoti, bet ne faktams atskleisti“, – klausė ekonomistas.

BNS primena, kad naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį buvo 926,7 euro – 10,5 proc. daugiau nei 2017-ųjų tą patį ketvirtį. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 9,5 proc. iki 721,8 euro.