Tarptautinės bendrovės KPMG tyrimo duomenys rodo, kad kitose Baltijos šalyse situacija geresnė: Latvijoje ir Estijoje nelegalių tabako gaminių dalis pernai traukėsi.

Bemaž penktadalis – 17,7 proc. Lietuvoje pernai vartotų cigarečių buvo neapmokestintos, ir pagal šį rodiklį šalis gerokai lenkė Latviją (14 proc.) ir Estiją (7 proc.) ir buvo antra Europos Sąjungoje,  nusileidusi tik Graikijai, kur suklastotos ir kontrabandinės cigaretės sudarė 22 proc.

KPMG tuščių pakelių ir pardavimo duomenų tyrimas rodo, kad bendras Lietuvoje surūkomų cigarečių kiekis pernai nežymiai susitraukė, tačiau suvartota net 540 mln. nelegalių cigarečių – 0,04 proc., arba 0,2 mln. vienetų daugiau nei 2018 metais.

Tyrimo duomenimis, šešėlinės tabako rinkos dalis Estijoje pernai susitraukė 2,1, o Latvijoje – net 5,4 punkto.

Apie 80 proc. į Lietuvą pernai įvežtų cigarečių atkeliavo iš kaimyninės Baltarusijos. Skaičiuojant, kad vienam žmogui leidžiama įsivežti iki 40 cigarečių, tyrėjai vertina, jog didžiausią dalį šio srauto sudaro nelegalūs gaminiai. Daugiausiai jų suvartojama Panevėžio apskrityje.

Nelegalių rūkalų vartojimas ES šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai mažėjo 11 proc. Tačiau visoje Europoje realizuota beveik 38,9 mlrd. vienetų kontrabandinių cigarečių – 7,9 proc. visų surūkytų cigarečių. Tyrėjų vertinimu, valstybių biudžetai dėl to neteko apie 9,5 mlrd. eurų pajamų.

Didžiausi kontrabandinių cigarečių srautai ES valstybes pasiekia iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Tyrimą KPMG atliko „Philip Morris Products“ užsakymu. Ekspertai vertino padėtį 28-ose ES valstybėse bei Norvegijoje ir Šveicarijoje.

A. Neverauskas: reikalingas sisteminis ir toliaregiškas požiūris

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas sako, kad Lietuvoje stebima neįprasta situacija, kai bent jau iki koronaviruso krizės augant gyventojų pajamoms nuo 2017 metų plečiasi ir šešėlinė tabako rinka. Pasak jo, tai liudija ir, pavyzdžiui, tyrimų bendrovės „Nielsen“ tuščių pakelių tyrimas.

„Tradicinė logika mums sakytų, bent jau turėtų sakyti, kad šešėlinė tabako gaminių rinka turėtų kaip ir trauktis, nes vienas iš didžiausių elementų žmonėms renkantis nelegalius gaminius vis dėlto išlieka kaina. Bet mes neturime tokios situacijos – šios rinkos traukimosi situacijos, mes turime jos augimo tendencijas“, – BNS sakė A. Neverauskas.

Pasak jo, valstybė turėtų suprasti, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybai, muitinei būtina suteikti įrangą bei kitus resursus.

„Tai nėra tiesiog papildomos išlaidos biudžeto eilutėje. Tai yra tam tikros investicijos, nes jos kitu kampu sugrįžta į šalies biudžetą. Bent 1 proc. nelegalios tabako rinkos padidėjimas lemia 3 mln. eurų vien iš nesurenkamo akcizų mokesčio“, – sakė asociacijos vadovas.

Jo teigimu, dar vienas veiksnys, trukdantis kovoti su šešėline rūkalų rinka, yra sistemingumo ir toliaregiškumo stokojanti politika.

„Pavyzdžiui, šiandien Seime buvo svarstomi net penki Tabako kontrolės įstatymo projektai. Pabrėšiu – penki. Šiuo metu Lietuva yra viena iš griežčiausiai tabaką reguliuojančių valstybių Europos Sąjungoje, tuo pačiu ir pasaulyje (....), bet tokia įstatyminių iniciatyvų gausybė rodo, kad yra didelis sisteminio požiūrio trūkumas ir gal per daug toli nematantis požiūris į tai, kaip tos iniciatyvos atsiliepia nelegaliai tabako gaminių rinkai“, – sakė A. Neverauskas.

„Kompleksinio ir toli matančio požiūrio stygius yra labai konkrečiai jaučiamas“, – pridūrė jis.

A. Neverauskas įsitikinęs, kad po dabartinės krizės šešėlinė tabako rinka tik augs, maža to, ji galbūt būtų didėjusi ir be krizės.

„Gyventojų pajamos, tikėtina, pradės kristi. Kai gyventojų pajamos krenta, tada kai kurie tabako gaminius vartojantys asmenys turės ieškoti kitų alternatyvų, kur jiems sutaupyti ir taip apribotas lėšas“, – sakė A. Neverauskas.

Kaip vieną iš šešėlinės rinkos augimo priežasčių jis įvardija ir gegužę Europos Sąjungoje įsigaliojusį draudimą mėtinėms cigaretėms, kurios Lietuvoje sudarė apie penktadalį legalios rinkos.

„Taip, dalis vartotojų pradės vartoti tradicinio skonio tabako gaminius, dalis ieškos legalių alternatyvų (tokių, kaip elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas ir kiti gaminiai), labai maža dalis, ką rodo mūsų sociologiniai duomenys, gal svarstys apie apskritai metimą tokių gaminių vartoti, bet tai bus nedidelė dalis. Tačiau tikrai didelė proporcija žvalgysis alternatyvų“, – sakė A. Neverauskas.