- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB banko ketvirtus metus atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad nors ekonominė šalies padėtis gerėja, jokių santaupų neturintys ar turintys tik minimalias santaupas gyventojai daugiau nesutaupė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad šiais metais pastebimas spartus pajamų augimas visuose visuomenės sluoksniuose.
„Pajamų augimas šiais metais visuose visuomenės sluoksniuose yra labai spartus, tiek kalbant apie dirbančius asmenis, tiek apie tuos žmones, kurių didžiąją dalį pajamų sudaro socialinės išmokos, tai, aišku, pensininkai. Taip pat šiais metais ženkliai padidėję vaiko pinigai. Tai pokytis yra tikrai didelis (...) Darbo užmokestis per metus į rankas padidėjęs beveik 15 proc.“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė jis.
Tačiau, anot jo, šiais metais brango maisto produktai, o gyventojai yra jautrūs maisto kainai. Kylančio nedarbo lygio T. Povilauskas nelinkęs dramatizuoti.
„Vienintelis nerimo židinukas (...) yra nedarbo lygis, kuris šiais metais yra didesnis nei prieš metus. Dramatizuoti dar nelabai norisi, kad darbo rinka keičiasi, nes jeigu mes žiūrime į darbuotojų skaičių, tai jis per metus padidėjęs 20 tūkst. (...) Verslas darbo vietas kuria, bet matome akivaizdžius struktūrinius pokyčius, kad tam tikruose sektoriuose yra darbuotojų skaičiaus mažėjimas“, – teigė jis.
T. Povilauskas akcentavo, kad skurstančiųjų dalis po truputį mažėja.
„Mūsų apklausa rodo, kad geroji žinutė tokia – mažėja skurstančių žmonių, kuriems nepakanka pajamų maistui ir drabužiams įsigyti“, – pridūrė ekonomistas.
Visgi jis akcentavo, kad kas antras pensininkas teigia, kad jam sunku įsigyti maisto ir drabužių.
Pasak ekonomisto, skaičius vyresnių nei 30 metų žmonių, kurie ketina išvykti gyventi į užsienį, labai sumažėjo.
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„Viena didžiausių šios apklausos staigmenų, kad netikėtai labai sumažėjo dalis apklaustųjų, vyresnių nei 30 metų, kurie sakytų, kad per artimiausius 3 metus ketina išvykti gyventi į užsienį. Ši dalis būdavo (...) 5-6 proc. apklaustųjų. Šiais metais – 1 proc. Drįsčiau sakyti, tai visgi įrodymas, kad ekonominė padėtis Lietuvoje realiai yra gerėjanti ir tai, kad yra mažiau ketinančių emigruoti vyresnio amžiaus žmonių, yra vienas iš to įrodymų“, – tikino jis.
Tuo tarpu SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, kad neraminantis aspektas yra tas, jog geresnė ekonominė situacija neskatina gyventojų taupyti. Neturinčių santaupų gyventojų dalis, anot jos, padidėjo nuo 16 iki 18 proc., palyginti su praėjusiais metais.
Nuo 2018 metų žmonių, teigiančių, jog per artimiausius 12 mėnesių sutaupys daugiau, nepasikeitė – jų lieka 5 proc.
„Taupyti labiau linkę didesnes pajamas gaunantys, Vilniuje gyvenantys, dirbantys vadovais arba turintys savo verslą asmenys (...) Patys verslininkai supranta ekonomikos pažeidžiamumą ir galbūt dėl to labiau linkę taupyti, negu mažas pajamas gaunanys ar kaime gyvenantys žmonės bei jaunimas ir pensininkai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji.
Bankininkė taip pat išreiškė susirūpinimą apklausos rezultatais, kad gyventojai pirmo būtinumo poreikiams išleidžia daugiau, nei leidžia jų pajamos.
„Taupykim, kai auga pajamos, kai ekonomika yra teigiamame cikle, nes taupyti bus labai sunku, kai situacija pablogės“, – pridūrė ji.
Tyrimo duomenimis, neturėdami santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pat daliai gyventojų santaupų pakaktų vienam mėnesiui. Kaip rodo tyrimas, dauguma apklaustųjų gyventojų per artimiausius vienus metus neplanuoja sutaupyti daugiau.
Tai, kad per artimiausius 12 mėnesių pavyks atsidėti daugiau lėšų, negu pavyko sutaupyti per praėjusius metus, mano 5 proc. apklaustų šalies gyventojų. 43 proc. apklaustųjų tikisi sutaupyti panašiai. 15 proc. apklaustųjų teigia, kad sutaupys mažiau, o 28 proc. atsakė, kad nesutaupė ir nesutaupys. Pernai manančių, kad nieko nepavyks sutaupyti, buvo 32 proc.
Rekomenduojamo ne mažiau kaip 6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas yra sukaupę 11 proc. gyventojų, t.y. tiek pat, kiek ir pernai.
Beveik nepasikeitė ir apklaustųjų dalis, kurie tikisi didesnių pajamų kitąmet. Daugiau nei pusė – 53 proc. respondentų – atsakė, kad jų pajamos kitąmet nesikeis. 16 proc. apklaustųjų kitąmet tikisi didesnių pajamų. 15 proc. respondentų mano, kad kitąmet jų pajamos bus mažesnės.
Apklausa taip pat atskleidė, kad vyresni nei 50 metų asmenys jaučiasi mažiau pasitikintys dėl savo galimybių, jei prarastų darbą ir jiems tekstų susirasti kitą, kuriame gautų panašaus dydžio atlyginimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį2
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse5
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau11
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...
-
Žalia šviesa: Vyriausybė sutinka, kad VERT lanksčiau keistų elektros, dujų kainas
Vyriausybė penktadienį pritarė pataisoms, kurios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams v...