„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas apklausė daugiau nei 9 tūkst. šalies studentų ir pasidomėjo studentų finansine situacija.

Tyrimas atskleidė, jog vidutinės studento pajamos Lietuvoje per mėnesį siekia 615 Lt. Didžiausiomis pajamomis disponuoja sostinės ir uostamiesčio studentai, mažiausiomis - Šiaulių ir Vilniaus rajone gyvenantys, bet gretimų didmiesčių aukštosiose mokyklose studijuojantieji jaunuoliai. Ši tendencija sutampa ir su vidutinio darbo užmokesčio pasiskirstymu Lietuvoje.

Ir nors studentiška piniginė iš pirmo žvilgsnio ir neatrodo labai pilna, 45 proc. studentų tvirtina, jog jie niekada arba retai pritrūksta pinigų. Tendencijoms akivaizdžią įtaką turi pačių pajamų lygis - kiekvieną mėnesį trūkstantys lėšų vidutiniškai gauna 576 Lt/mėn., o niekada nepritrūkstantys - daugiau nei minimalią algą - 715 Lt/mėn.

Viena vertus, daugumos pritrūkstančiųjų elgsena esant lėšų „badui" demonstruoja finansinį sąmoningumą - 56 proc. studentų spragas kamšo mažindami vartojimą. Taip pat nemaža dalis jaunuolių - 24 proc. apklaustųjų - papildomos finansinės paramos kreipiasi į gimdytojus. Todėl vertėtų patarti tėvams, jog finansinė parama turėtų veikti kaip greitoji pagalba. Jei pacientas, o šiuo atveju studentas, yra kritinės būklės - bėdos su sveikata, mokslais ar kita nelaimė - greitoji pagalba atskuba, tačiau visais kitais atvejais teikia tik rekomendacijas ir pas jį nevyksta. Kitu atveju, neribota finansinė parama gali sukurti iliuziją, jog pinigai - neribotas išteklius.

Dalies studentų pajamas papildo su darbo santykiais susiję atlygiai. Remiantis mūsų atliktu tyrimu, vien studijomis užsiima 71 proc. apklaustųjų. 6 proc. dirba pilną darbo dieną, 9 proc. derina darbą su mokslais, o 12 proc. dirba nereguliariai. Nuo to priklauso ir studentų pajamos: pilną darbo dieną dirbančių studentų pajamos yra 2.5 karto didesnės nei vien tik studijuojančiųjų.

Vis dėlto pagrindinis studentų darbas yra studijuoti, be to, ir jaunimo nedarbo lygis dviženklis, tad nieko keisto, kad beveik 80 proc. studentų pajamų šaltinis yra tėvų parama. Tačiau į kišenę įbruktais ar į sąskaitą pervestais pinigėliais ji nesibaigia. 90 proc. studentų sulaukia paramos natūra - maisto produktus, drabužius perka ar automobilio baką pripildo tėvai.

Natūrinė parama studentams itin reikšminga ir daugeliui jų padeda išlaidas sumažinti perpus ir daugiau. Beje, vidutinių studento pajamų skirtumas tarp sulaukiančių ir nesulaukiančių paramos natūra tik 40 litų. O su lauknešėliais iš namų grįžta net ir tie, kurių pajamos per mėnesį siekia 7000 Lt.

Didžiąją jaunuolių (ir gyvenančių atskirai, ir su kambariokais) pajamų dalį „suvalgo" būsto išlaikymas. Tiesa, masto ekonomija veikia, todėl gyvenantys keliese būstui išleidžia vidutiniškai 104 Lt mažiau. Penktadalį išlaidų studentai skiria maistui, o beveik pusė maistui tenkančios sumos - laisvalaikiui.

Ir nors studentai studijų laikotarpiu sugeba išsiversti su nedidelėmis pajamomis, jie tikisi, jog pabaigus studijas situacija radikaliai pasikeis. Vidutinė atlyginimo suma, kurios tikisi mokslus baigęs jaunimas, siekia 2181 Lt/mėn. (atskaičius mokesčius), o tai yra trečdaliu daugiau nei vidutinis atlyginimas šalyje.

Didžiausiai lūkesčiais pasižymi pirmakursiai, kurių nurodyta vidutinė suma išauga net iki 2500 Lt. Pagal regionus - uostamiesčio studentai - labiau dėl ten ruošiamų jūreivių, kurie netgi atsakinėdami į klausimyno klausimus lūkesčius nurodė eurais.

Tuo tarpu atsakymai į klausimą „Už kokį mažiausią atlyginimą sutiktumėte dirbti pilną darbo dieną baigę studijas" koncentravosi 1000 - 1500 Lt intervale, o vidutinė reikšmė siekė 1509 Lt/mėn. po mokesčių.