Padės išsaugoti augalus ir gyvūniją
Vidurio Lietuvos apylinkių paupiuose plyti daug užliejamų pievų, kuriose auga sodri žolė, todėl nemažai gyvulių augintojų šiose vietovėse deklaruoja ganyklas ir nuo pavasario gano gyvulius. Paupyje gyvena įvairūs gyvūnai ir paukščiai, kaip, pavyzdžiui, meldinės nendrinukės, auga vertingi pievų augalai. Intensyviai ūkininkaujant dalis šio gamtos turto prarandama. Siekiant išsaugoti natūralią aplinką, visi ūkininkai kviečiami teikti paraiškas pagal veiklas „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“. Jei pievose neganomi gyvuliai, galima teikti paraiškas pagal veiklas „Specifinių pievų tvarkymas“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.
ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė aiškino, kad ūkininkai, pateikę paraiškas kompensacinėms išmokoms gauti pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, tokiose pievose ir šlapynėse gyvulius turi pradėti ganyti kiek vėliau – nuo gegužės 1 d. Apribotas ir gyvulių skaičius, kuris leistinas ganytis vienu metu. Pavyzdžiui, vienai karvei turi tekti hektaras ploto. Tokiu būdu galvijai nenuėda iškart visų augalų ir jie spėja atželti.
Paramos gavėjai už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius gali gauti 101 euro išmoką už 1 ha. Už specifinių pievų puoselėjimą numatyta 69 eurų už 1 ha parama, už ekstensyvų šlapynių tvarkymą – 208 eurai.
Šienaujama vėliau
Tokiose ganyklose, jei neganomi gyvuliai, pirmas šienavimas leistinas tik nuo liepos 15 d. Mat daugelis augalų ir gyvūnų pievose tuo metu būna baigę aktyvųjį brandos ir dauginimosi ciklą. Nušienautos žolės nevalia smulkinti ir skleisti, nušienautą žolę privaloma išvežti.
„Iki spalio 15 d. ganykloje būtina nušienauti žolės likučius ir juos išvežti“, – sakė A. Prakapienė. Suprantama, kad šiai paramai deklaruojamose plotuose neleidžiama įrengti drenažo sistemų, arti, draudžiama naudoti mineralines trąšas.
Dirbantieji plotuose, kurie laikomi natūraliomis meldinių nendrinukių buveinėmis, taip pat gali gauti paramą dėl šių paukščių saugojimo. Saugomų sparnuočių buveinėse taikomi panašūs apribojimai kaip ir specifinių pievų bei ganyklų veiklai. Bet jei aplinkosaugininkai randa meldinių nendrinukių lizdų, tada pusę ganyklos leidžiama pirmą kartą nušienauti tik rugpjūčio 15 d. Jei lizdų neaptinkama, bet tikėtina, kad jie kur nors yra, šienauti pusę ploto galima pradėti nuo liepos 1 d. Parama pagal šia veiklą yra 291 euras už 1 ha.
Numatyta parama ir vandens apsaugai, kai dalis ariamos žemės prie paviršinio vandens telkinio paliekama apsaugos juostai, apsėjant ją daugiametėmis žolėmis (paramos dydis – 210 eurų už 1 ha). Remiama ir medingų augalų juostų apsauga arimuose (97 eurai už 1 ha), melioracijos griovių priežiūra (išvežant nušienautą žolę – 155 eurai už 1 ha, nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 eurai už 1 ha), „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas (232 eurai už 1 ha). Dirvožemio apsaugai naudinga vykdyti sėjomainą sėjant ankštinius augalus arba daugiametes žoles (paramos dydis 45 eurai už 1 ha).
Sveikos daržovės – švari gamta
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą sertifikuotų daržovių ir vaisių augintojams numatyta parama pagal veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Dalyvaujantiesiems šioje veikloje už daržoves ir bulves numatyta skirti 318 eurų už 1 ha, o už vaisius ir uogas– 336 eurai už 1 ha.
Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vyriausiosios specialistės Faustos Viktorijos Osičnaitės, įsipareigojimų laikotarpiu (5 arba 6 metų) pagal šią veiklą pareiškėjas pasižada naudotis specializuotų konsultantų teikiamomis konsultacinėmis paslaugomis. Antroje augalų vegetacijos pusėje piktžoles naikinti tik mechaninėmis priemonėmis; augalų apsaugos produktus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, naudoti ne dažniau kaip du kartus per vegetacijos laikotarpį. Nenaudoti toksiškų ir labai toksiškų, paženklintų „T“ bei „T+“ augalų apsaugos produktų. Laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos sudaryti ir vykdyti sėjomainos planą; kiekvienais metais vadovaujantis dirvožemio ir (arba) augalo laboratoriniais tyrimais sudaryti ir vykdyti tręšimo planą.
Naujausi komentarai