Dalis Lietuvos ūkininkų visai nemoka gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o dalies pajamos apmokestinamos vos 5 proc. tarifu – triskart mažesniu negu eilinio mirtingojo. Atrodo, kad Seimo dauguma nieko keisti neketina. "Kauno dienos" kalbinti ekonomistai įsitikinę: lengvata žemdirbiams sudaryta kitų darbuotojų sąskaita ir situaciją privalu keisti.

Už milijonus – centai mokesčių

Kandidatuodamas į Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis deklaravo gavęs 3,8 mln. eurų, mokesčių sumokėjo šiek tiek daugiau negu 62 tūkst. eurų GPM. Kitaip tariant, milijonieriaus įnašas į šalies biudžetą tebuvo vos 1,6 proc. nuo gautų pajamų.

"Ūkininkų pildoma pajamų deklaracija visiškai neatspindi visų sumokamų mokesčių. Nutylint tai, kad aš pajamų deklaracijas pildau jau dvidešimt metų ir nė karto nesu gavęs jokių pastabų", – atremia R.Karbauskis, primindamas, kad jis nėra vien politikas, verslininkas, bet dar ir ūkininkas.

Tačiau jis arba nėra teisus, arba bando šį tą nutylėti – turintieji nuosavas žemės valdas arba jas nuomojantys iš kitų žemės savininkų gauna solidžias europines išmokas, kurios iki šiol nėra apmokestinamos. Ūkininkas dar gali gauti papildomai pajamų ir iš kitokios veiklos, sakykime, darbo pagal patentą ar verslo liudijimą. Pajamų jis gali gauti iš turto perleidimo, kapitalo.

"Kadangi ūkininkas pajamas gali gauti iš įvairios veiklos, atskirti, kiek iš tikrųjų gavo iš žemės ūkio veiklos, nėra galimybės", – pastebi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas Darius Buta. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar ūkininkas tikrai deklaravo faktinį pelną – jį galima sumažinti padidinus nuostolius arba investicija į gamybą.

Ne vien R.Karbauskis yra sumokėjęs tokius mažus mokesčius valstybei – centais nuo gautų pajamų atsiskaitė beveik visi į šios kadencijos Seimą pakliuvę ūkininkai.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų pradžioje šalyje buvo per 177 tūkst. žemės ūkio valdų, iš jų aktyvių – 173 tūkst. Panašūs skaičiai buvo ir ankstesniais metais. VMI duomenimis, 2015-aisiais buvo 114,4 tūkst. ūkininkų, kurie mokėjo GPM (šalyje buvo 1,7 mln. mokesčių mokėtojų). Šių ūkininkų sumokėti mokesčiai tesiekė 65,68 tūkst. eurų, o tai – vos vienas procentas nuo visų mokesčius sumokėjusiųjų (iš viso sumokėta 6,46 mlrd. eurų). Ūkininkai deklaravo per šį laikotarpį gavę 1,1 mlrd. eurų pajamų.

VMI teigimu, nuo 2011 m. mokestinio laikotarpio pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamoms, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas. Ūkininkų, kurie privalo registruotis arba jau užsiregistravo PVM mokėtojais, pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos GPM 5 proc. tarifu.

Taigi pajamų – daugiau kaip 1 mlrd. eurų, o sumokėto GPM – vos apie 66 tūkst. eurų.

Teigiama, kad žemdirbystė yra specifinė verslo šaka, kurios rezultatai paprastai priklauso nuo gamtos ir nevisąlaik galioja principas "ką pasėsi, tą ir pjausi", todėl ir mokesčiai ūkininkams mažesni. Tačiau VMI statistika teigia, kad tokios gražbylystės tėra apgaulė. Mat, pavyzdžiui, 2015 m. ūkininkų apmokestinamų pajamų mėnesinis vidurkis buvo maždaug 740 eurų, o 2012 m. – veik 100 eurų didesnis. Tokius atlyginimus, apmokestinamus GPM 15 proc. tarifu, gauna beveik didžioji dalis šalies gyventojų.

Ūkininkai sukčiauja

Prieš kurį laiką Valstybės kontrolė atliko tyrimą apie žemės ūkio mokesčių lengvatas.

Kontrolieriai nustatė, kad Valstybės registruose nėra tikslios informacijos, kuri leistų nustatyti asmenų, vykdančių žemės ūkio veiklą, skaičių. Todėl sudėtinga įvertinti žemės ūkio srities mokesčių lengvatų taikymo tikslingumą, poveikį žemės ūkiui, biudžeto pajamoms.

Kontrolierių teigimu, nežinomas deklaruotinas žemės ūkio veiklos subjektų pajamų iš žemės ūkio veiklos dydis, todėl apsunkinamas žemės ūkio srities mokesčių lengvatų taikymo masto, jų poveikio biudžeto pajamoms ir žemės ūkiui vertinimas, o mokesčių lengvatomis gali naudotis asmenys, kuriems jos nepriklauso. Netikslūs duomenys apie žemės ūkio veiklos subjektus ir jų pajamas turi įtakos žemės ūkio veiklos subjektų mokamų mokesčių administravimui, todėl šie subjektai gali būti netinkamai kontroliuojami ir nemokėti mokesčių.

VMI audito metu nustatyta, kad net 84 proc. atrinktų fizinių asmenų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) ir VMI pateikė skirtingą informaciją apie savo finansinę padėtį. Antai 2009–2012 m. VMI pateiktose metinėse pajamų deklaracijose jie nurodė 8,7 mln. litų mažesnes apmokestinamąsias pajamas iš žemės ūkio veiklos nei NMA pateiktose finansinėse ataskaitose.

Kad ūkininkai linkę sukčiauti, yra įsitikinusi ir VMI. Neseniai buvo atlikti 27 ūkininkų mokesčių tyrimai. Visi tikrinti ūkininkai deklaravo ne visas gautas pajamas arba neleistinai padidino sąnaudas. Tyrimų rezultatas: ūkininkai net 226 tūkst. eurų buvo padidinę nuostolius iš žemės ūkio veiklos, taip sumažindami apmokestinamąsias pajamas veik trečdaliu milijono eurų. Jei ne šis VMI patikrinimas, valstybė būtų netekusi veik 50 tūkst. eurų mokesčių.

"Tai patvirtina, kad žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai turi daugiau pajamų iš šios veiklos, nei nurodo metinėje pajamų deklaracijoje", – teigiama VK ataskaitoje.

Didesnę naštą – miestui

Ankstesnės kadencijos Seimas žemdirbiams buvo numatęs dar daugiau mokesčių lengvatų. Politikai buvo nutarę, kad "Sodros" įmokas nuo šių metų pradžios turėtų mokėti tik ūkininkai, valdantys ne mažesnius kaip aštuonių ekonominių dydžių ūkius. O tai – apie 10 tūkst. eurų pajamų (atskaičius išlaidas) per metus. Paprastai toks ūkininkas turi apie 55 ha žemės be galvijų arba apie 30 ha ir iki 30 karvių. Naujasis Seimas tokią lengvatą panaikino ir įstatyme fiksavo seną padėtį – "Sodrai" turės mokėti visi, valdantys ne mažesnius kaip keturių ekonominių dydžių ūkius (25–33 ha žemės arba turintys apie 20 galvijų bei iš savo ūkio gaunantys apie 4 tūkst. eurų pajamų per metus).

"Apskritai mokesčiai žemės ūkyje yra keisti. Žemės ūkio veiklą vykdančios bendrovės ar kooperatyvas moka vienus mokesčius, ūkininkas – kitokius, mažesnius. Tokias lengvatas reikia ne tik naikinti, bet ir padaryti taip, kad mokesčiai visiems būtų vienodi", – sako Seimo Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas, pripažindamas, kad jis linkęs mokesčius ne tik sulyginti, bet ir sumažinti.

Tačiau politikas pastebi, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma yra linkusi mokesčius didinti ne kaimui, bet miestui. Antai ankstesnės kadencijos Seimas buvo priėmęs pataisą, kad "Sodros" mokesčio ribos – 7,5 tūkst. eurų per mėnesį. Kitaip tariant, daugiau uždirbantieji "Sodrai" turėjo mokėti tik nuo 7,5 tūkst. eurų.

"Kad turtingesni dar turtingesni nepasidarytų", – replikuoja E.Gentvilas, paklaustas, kodėl Seimo daugumai neįtiko ankstesnė įstatymo redakcija. Politikas pripažįsta, kad taip bus didinamas "Sodros" biudžetas, jį perskirstant ir mažai mokesčių sumokėjusiems ūkininkams, o daugiau sumokėjęs asmuo nei papildomų paslaugų, nei didesnės pensijos negauna.

Pašnekovo manymu, ES bendroji politika lepina kaimą. "Europinėmis išmokomis, teigiama, saugomos kaimo gyvenvietės, verslas, amatai, tačiau tai sukuria netolygumą tarp kaimo ir miesto. Vis dėlto valstybės turi teisę tokioms išmokoms taikyti apmokestinimo instrumentus. Gaila, Lietuva to netaiko. Ir manau, kad Seimo dauguma to nedarys", – sako buvęs Europos Parlamento narys.

Gyvulių ūkis

Prieš rinkimus į Seimą dabartinis premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad žemdirbiai moka mažus mokesčius, siūlė jiems taikyti ne 5, bet 15 proc. GPM tarifą. Šiandien jokių kalbų apie mokesčių žemdirbiams didinimą nesigirdi.

"R.Karbauskio iniciatyvos nerodo, kad bus pasielgta taip, kaip žadėjo S.Skvernelis. Kad tikrai permainų nebus, rodo valstiečių ir žaliųjų pozicija svarstant šių metų biudžetą – nė vienas jų, net Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas nepasisakė", – E.Gentvilas įsitikinęs, kad keisti mokesčių sistemą naikinant lengvatas žemdirbiams Seimo daugumai neparanku.

Galbūt jau laikas susivokti, kad nukrypimai nuo vakarietiškų principų nėra pateisinami ir kuria gyvulių ūkį.

"Galbūt jau laikas susivokti, kad nukrypimai nuo vakarietiškų principų nėra pateisinami ir kuria gyvulių ūkį. Egzistuoja privilegijuotos mokesčių (ne)mokėtojų ar dalinių mokėtojų grupės, kurios gina savo statusą įvairiais būdais bandydamos įrodyti, kad būtent jie nusipelno tų lengvatų. Išeina taip, kad didžiąją dalį mokesčių sumoka žmonės, kurie dirba pagal įprastas darbo sutartis, kurios apmokestinamos 55 proc., o didžiulė armija žmonių vidutiniškai sumoka 4 proc.", – yra viešai sakęs ekonomistas Raimondas Kuodis, kurio manymu, toks atotrūkis yra demoralizuojantis ir netvarus. – Šis neteisingumas, mano galva, turi būti panaikintas per skaidrią mokesčių sistemą, kuri pakeistų dabartinį gyvulių ūkį, kuris generuoja mažiausią biudžetą ES."

Komentaras

Aušra Maldeikienė

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė, ekonomistė

Mokesčių lengvatos žemdirbiams – tik ledkalnio viršūnė, nes egzistuoja gilesnė problema. Lietuvoje mokesčių prikurta n rūšių, kiekviena profesija tuoj turės sau skirtą mokestį. Kai kurių specialybių ar verslo atstovai buvo geriau prilindę prie įstatymų leidėjų, mokėjo labiau verkti, jie sau ir susimažino mokesčius. Tikrai neįmanoma suvokti, kodėl, sakykime, advokatas moka 15 proc. GPM, o žemdirbys 5 proc. Girdėjau pasakymą, kad visi, mokantys 15 proc., moka todėl, kad ilgai mokėsi, o kurie mokėsi mažiau arba visai nesimokė, moka mažiau. Taigi atrodo, kad GPM mokamas už protą, žinias.

Mokesčiai turi būti mokami nuo pajamų, nepaisant, kokio dydžio jos yra. Žemdirbiai ilgą laiką nemokėjo beveik jokių mokesčių. Jie verkia, kad jiems sunku, suprask – kitiems lengva. Tačiau lengvata žemdirbiams sudaryta kitų darbuotojų sąskaita. Normaliame pasaulyje mokesčiai mokami nuo pajamų. Paprastesnį darbą dirbi, tavo mokesčiai bus mažesni, daugiau uždirbi – moki daugiau. Ar valstiečiai ir žalieji sulygins mokesčius? Kuo toliau, tuo daugiau abejonių turiu. Jie, manau, ne to atėjo. Jie atėjo norėdami visus padaryti laimingus, bet jie nelabai supranta, kaip tai daryti, nes neturi tam kompetencijos.

Teisindamasis dėl mažai sumokėtų mokesčių, R.Karbauskis teigia į deklaraciją įtraukęs ir savo verslo pajamas. Neteisingas atsakymas: jis privalėjo įrašyti savo pajamas. Jeigu to nesugebėjo – o, regis, nesugebėjo, – štai ir atsakymas, ar jis sugebės pataisyti įstatymus. Nesugebės. Jis tam neturi išsilavinimo, žinių, kompetencijos. Jis net nemoka užpildyti savo deklaracijos. Žmogus, kuris nesugeba susitvarkyti savo deklaracijos, negali pakeisti mokesčių sistemos. Jei žmogus neturi kompetencijos savo srityje, tai jis nesuvoks ir sistemos. Net jeigu bus kupinas gerų norų.