- Lukas Juozapaitis/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos žemės ūkio koncerno „Agro Region“ valdybos pirmininkas ir buvęs šalies ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius sakė, kad verslas Ukrainoje buvo susidūręs su dideliais sunkumais, tačiau greitai atsigauna, net ir karo pradžioje Rusijos okupuotose teritorijose.
Vis dėlto, anot jo, keletas verslą Ukrainoje krečiančių problemų turi būti išspręstos nedelsiant. Visų pirma, būtina „masiškai“ pagerinti transporto infrastruktūrą. Jo teigimu, to reikia, kad Ukraina galėtų išvežti daugiau dėl Rusijos vykdomos uostų blokados neišplukdomų grūdų.
„Turime dešimtis kilometrų siekiančias sunkvežimių eiles prie pasienio punktų. Čia vien Ukrainos pastangų nepakaks. Lenkai, čekai, vengrai, netgi lietuviai turi kartu susėsti ir dėl to susitarti. Mums reikia greičiau, pigiau ir daugiau“, – Vilniuje antradienį vykstančioje konferencijoje „Rebuild Ukraine“ sakė A. Abramavičius.
Antruoju veiksniu verslo atstovas įvardija būtinybę užtikrinti Ukrainos makroekonominį stabilumą. Be to, A. Ambromavičiaus teigimu, Vakarų valstybės turėtų suteikti prekes Ukrainoje vežančioms transporto priemonėms karinį draudimą.
„Europos Sąjunga ir pasaulio organizacijos turėtų suteikti karo draudimą laivams, vagonams ir sunkvežimiams, atvykstantiems į Ukrainą, kad būtų sumažintos logistikos kainos“, – dėstė A. Abromavičius.
Lenkai, čekai, vengrai, netgi lietuviai turi kartu susėsti ir dėl to susitarti. Mums reikia greičiau, pigiau ir daugiau.
Jis dar pridūrė, kad Ukrainos vyriausybė, finansiškai remiama pasaulio organizacijų, turėtų reguliuojamomis kainomis supirkinėti ūkininkų auginamus grūdus. Buvusio šalies ministro teigimu, vienos tonos supirkimo kaina turėtų viršyti 100 JAV dolerių, kokią Ukrainos ūkininkai moka dabar. Kitokiu atveju, A. Abromavičiaus teigimu, jie neturės lėšų pasiruošti naujam ūkininkavimo sezonui.
Apibendrindamas jis vylėsi, kad ateityje Ukraina taps itin patraukli užsienio investuotojams, vis tik, priminė, jog prieš sulaukiant stambių investicijų pirmiausia būtina laimėti karą.
Ukrainos viceministras: šalies ekonomika stabili, bet lyginant su ikikariniu laikotarpiu – susitraukusi perpus
Ukrainos ūkis šiuo metu dvigubai silpnesnis, nei buvo iki karo, sako šalies ekonomikos viceministras Tarasas Kachka.
Anot jo, nuo gegužės Ukrainos ekonomika pradėjo augti ir šiuo metu yra stabili. Vis dėlto, Ukrainos politikas pažymi, kad atsižvelgus į šalies gamybos našumo, importo, eksporto rodiklius, ji perpus mažesnė, nei buvo iki karo.
„Po pirminio šios milžiniškos Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukelto šoko vasarį, nuo gegužės mūsų ekonomika pradėjo kilti nuo dugno, ji jau keletą mėnesių stabili. Žinoma, skirtingais matmenimis, dabar šalies ūkis siekia pusę iki karo buvusios ekonomikos lygio“, – antradienį Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Rebuild Ukraine“ kalbėjo T. Kachka.
Pasak jo, Ukraina, prisidedant ir lietuviškam verslui, pirmosiomis karo savaitėmis užtikrino, kad pagrindinės ekonomikos šakos veiktų tinkamai, o įmonėms stengiamasi užtikrinti kuo artimesnes įprastoms sąlygoms veiklą.
„Šakos, kurios ekonomikai būtinos, tokios kaip geležinkeliai, mažmeninės prekybos tinklai, bankai, telekomunikacijos ir kt. Taigi, dabar bet kuri įmonė, kuri dar veikia Ukrainoje, turi galimybę dirbti aplinkoje, kuri kiek įmanoma artima įprastoms sąlygoms“, – teigė T. Kachka.
Ukrainos politikas taip pat pridūrė, kad iš šalies išvykę ukrainiečiai reiškia didelį norą grįžti į gimtinę.
„Jie mato savo ateitį Ukrainoje, todėl vyriausybei svarbu, kad ekonomika veiktų ir būtų užtikrintos darbo galimybės“, – akcentavo T. Kachka.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 d., vykdė atakas prieš šalies pramonės, žemės ūkio objektus, neleidžia Ukrainai išvežti apie 20 mln. tonų grūdų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Vilniuje vyksta tarptautinė konferencija, kurios metu politinių sprendimų priėmėjai, verslo ir ekspertų bendruomenės atstovai diskutuoja apie Ukrainos atkūrimo planus. Joje dalyvauja ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė bei kiti viešojo sektoriaus, taip pat Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Lietuvos verslo atstovai, sveikinimo kalbą sakė pirmoji Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, Ukrainos ekonomikos ministrė Yulia Svyrydenko, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį6
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse7
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai1
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau14
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...