Miestas pamatė „baltas salas“

Šiame posėdyje 10 balsavus už ir 6 susilaikius, patvirtinti konkretizuoti rengiamo uosto bendrojo plano sprendiniai.

Susilaikė trys savivaldos atstovai, kurie aiškino, kad pasigedo konkrečių sprendinių, kaip su miestu jungsis naujai planuojamos uosto teritorijos. Uosto direkcijos atstovai aiškino, kad šiame etape detalių jungčių nereikia ir negalima nurodyti.

Labiausiai užkliuvo, kad nenurodytos tikslios naujo kelio ir geležinkelio į išorinį uostą ties Melnrage ribos.  

Plano rengėjos „Sweco Lietuva“ planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus aiškino, kad tikslios ribos bus nustatytos kitais planavimo dokumentais.

Kelti klausimai ir dėl žaliųjų zonų, kuriuo uoste nebereikia numatyti, bet uostas jų nenumatęs ir mieste. Nors ne uostas, o miestas turėtų numatyti, kur uosto pinigais mieste būtų sodinami medžiai.

Keltas klausimas dėl teritorijų prie uosto tvoros, nes ten nenumatytos uosto sanitarinės zonos ir miestiečiai galintys pareikalauti patvoryje statytis namus.

Iškelti teiginiai, kad jungtyse su uostu yra salos – baltos dėmės, kuriose atsidurs keliai. Pasigesta ir kai kurių neva rezervinių teritorijų, nors kaip aiškino Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, tai nesančios jokios rezervinės teritorijos, o tos teritorijos, kurios kol kas priklauso miestui ir jis jas yra pasižadėjęs perduoti uostui.

Susidarė įspūdis, kad miesto atstovai stengėsi sukelti chaosą, kad uosto taryboje nebežinotų kaip balsuoti. Tie patys dalykai jau buvo aptarinėjami prieš tris savaites Uosto tarybos posėdyje ir kelti tie patys klausimai. Panašu, kad miestas neturi rimtų argumentų ir „šaudė tuščiais šoviniais“, kas iš šalies atrodo keistokai.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė prognozavo, kad po bendrojo plano sprendinių patvirtinimo Uosto plėtojimo taryboje dar apie 4 mėnesius vyks kitos procedūros, kol jis bus pateiktas tvirtinti Vyriausybei.

Nuosekliai link išorinio uosto

Kitas svarbus žingsnis buvo tai, kad patvirtintas Klaipėdos jūrų uosto molų rekonstrukcijos variantas. Jis tas pats, kuriam jau buvo pritarusi Uosto taryba.

Čia didesnių ginčų nekilo. Uosto molai bus rekonstruojami pagal pirmąją alternatyvą. Dabartiniai pietinis ir šiaurinis molai rekonstrukcijos metu bus paaukštinti ir sustiprinti ir jų padėtis nebus keičiama. Ties abiejų molų dalimi bus įrengtos atraminės sienutės.

Rekonstrukcijos metu įplaukos kanalo kryptis bus pasukta maždaug 11 laipsnių, plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos bus 184 m (šiuo metu yra 150 m).

Po rekonstrukcijos į Klaipėdos uostą galės įplaukti didžiausi šiuo metu į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai su maksimalia 15,2 m grimzle.

„Rekonstrukcija stipriai gerins Klaipėdos uosto įvaizdį, atsiras galimybė priimti didžiausių į Baltijos jūrą galinčių įplaukti parametrų laivus. Žymiai padidės uosto saugumas esant sudėtingoms oro sąlygoms“, – teigė A.Vaitkus.

Molų rekonstrukcija kainuos apie 41,8 mln. Eur. Didžiąją lėšų dalį tikimasi gauti iš ES fondų. Numatoma, kad molų rekonstrukcija be projektavimo darbų truks apie dvejus metus.

Pirmasis variantas organiškai be jokių pertvarkymų įsilietų į ateityje planuojamą statyti išorinį uostą ties Melnrage.

Netgi jau sudėlioti 7 etapai, kurie parodyti schemoje. Keturi iš jų susieti su dabartinio uosto pertvarkymu – pirmajame etape įrengiama nauja vedlinė ir molų galvutės, antrame – išorinio uosto laivybos kanalas gilinamas iki 17,5 metrų, trečiame – gerokai sustiprinamas pietinis molas ir išplatinamas laivybos kanalas, ketvirtajame – gilinamas dabartinis uostas iki 17 metrų. Kiti etapai susieti su išoriniu uostu – suformuojami išoriniai bangolaužiai, supilama naujo uosto teritorija, įrengiami papildomi bangolaužiai prie įplaukos vartų, kad mažintų bangavimą.

Regionas turi justi naudą

Vystant Klaipėdos uostą susisiekimo ministras Rokas Masiulis siūlė paraleliai diskutuoti apie tai, kaip iš to daugiau naudos turėtų gauti Klaipėdos regionas, jo statybos subjektai.

Kaip patirties pavyzdys analizuoti atominių elektrinių statybų projektai.

Anot R.Masiulio, Klaipėdos uosto išvystymas būtų keturis kartus mažesnis projektas nei atominės elektrinės statyba.

Jis norėtų, kad vykstant uosto statyboms ne mažiau kaip 40 proc. darbų Klaipėdos ar Lietuvos rangovai.

„Dideli projektai turi nešti naudą mūsų valstybei, žmonėms“, – svarstė R.Masiulis. Jo teigimu, reikės analizuoti, ką padaryti, kad Lietuvos valstybė ir Klaipėdos regionas iš tų statybų gautų naudą.

Dabar situacija yra ne pati geriausia. Gilinimo, molų statybos įrangos Lietuvos statybininkai beveik neturi. Didžiausius objektus, netgi krantines, Klaipėdos uoste stato Latvijos kompanijos. Lietuvos subjektai kartais su jais dalyvauja projektuose pagal jungtinės veiklos sutartis, bet, kaip rodo praktika, jų dalis nesiekia ir 10 procentų.