Už taupyklių turinį – papildomas mokestis

Už taupyklių turinį – papildomas mokestis

Kaupti centus taupyklėse neapsimoka, nes smulkių monetų stambinimas gali kainuoti iki 5 proc. pinigų vertės.

Nemaloni staigmena

Į redakciją kreipėsi skaitytoja Aurelija, viename iš banko skyrių bandžiusi pastambinti sukauptą taupyklės turinį ir sužinojusi, kad už 155 litų monetomis pastambinimą teks pakloti dešimt litų.

„Rinkome 5 litų nominalo monetas, taupėme atostogoms, tačiau susirengę į kelionę į Švediją santaupų panaudoti negalėjome“, – skaitytoja Aurelija su šeimos nariais nusprendė nestambinti taupyklės turinio, nes ši banko paslauga per brangiai kainuoja.

„Tą pačią dieną nuvažiavome į vieną prekybos centrą, ir kasininkė mielai priėmė monetas už pirkinius bei pastambino likusias. Keista, kad bankai už tai ima pinigus“, – piktinosi skaitytoja.

Mokestis – iki 5 proc.

Pasak „Sampo“ banko Produktų valdymo departamento projektų vadovo Martyno Staškevičiaus, neturėtume pamiršti, kad kiekviena banko operacija mokama. Pinigų stambinimas arba smulkinimas ne išimtis. Tektų mokėti atitinkamą mokestį ir už grynųjų pinigų nominalų keitimą į kitus nominalus.

„Sampo“ banke centų ir litų monetų keitimas į banknotus kainuoja 3 proc. sumos ir ne mažiau kaip 1 litą, kai suma yra didesnė nei 10 litų. Banknotų keitimas į kitų nominalų banknotus kainuoja 1 proc. sumos, bet ne mažiau kaip 50 centų. Jeigu atnešamas maišelis monetų ir norima, kad suma atsidurtų sąskaitoje, tenka mokėti 4,5 proc. mokestį už grynųjų pinigų perskaičiavimą. Panašius įkainius taiko ir kiti šalies bankai

Paslauga nepopuliari

„Tokių klientų – vienetai, per mėnesį atliekamos vos kelios pinigų stambinimo arba smulkinimo operacijos“, – sakė banko „Nordea Bank Lietuva“ Pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovė Žaneta Stankevič. Anot jos, dažniausiai paslauga naudojasi individualūs klientai arba smulkios įmonės. „Nordea“ bankas neturi monetų skaičiavimo aparatų, todėl jas reikia atnešti surūšiuotas pagal nominalą.

Nepopuliari ši paslauga ir SEB Vilniaus banke. Anot J.Murausko, viename padalinyje tokia operacija įvykdoma du tris kartus per savaitę.

Monetų reikia prekybininkams

Nepaklausi ši paslauga ir „Sampo“ banke.

„Paslaugos vartotojai – praeiviai, greičiausiai ne nuolatiniai banko klientai“, – sakė M.Staškevičius. Kiekviename banko filiale yra specialių aparatų, kurie skaičiuoja subertas monetas.

„DnB Nord“ banko ryšių su visuomene ekspertė Agnė Karčiauskaitė pabrežė, kad monetų stambinimo paslauga populiaresnė tuose filialuose, šalia kurių veikia nedidelės įmonės, parduotuvės arba specifine veikla užsiimančios įmonės.

„Ši paslauga populiari greta biurų, kuriuose įsikūrusios įmonės, užsiimančios keleivių vežimu mikroautobusais“, – pavyzdį nurodė A.Karčiauskaitė.

Didžiausi monetų naudotojai yra prekybos centrai, kurių smulkių pinigų atsargas bankų atstovai papildo beveik kasdien.

„Ši paslauga mums kainuoja, bet nedaug, esame sutarę palankias bendradarbiavimo sąlygas“, – neslėpė prekybos tinklo „Iki“ atstovas spaudai Tomas Vaišvila.