Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

„Daugėja ne tik darbo ieškančių asmenų, bet ir išduodamų leidimų dirbti. Per pandemiją dalis užsienio pilietybę turinčių asmenų neteko darbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje. Auga užsienio investicijos – daugėja ir trečiųjų šalių piliečių“, – sakė Užimtumo tarnybos paslaugų darbo ieškantiems asmenims koordinatorė Milda Gvildytė.

Nuo 2017 metų darbo ieškančių asmenų iš trečiųjų šalių pilietybių geografija taip pat išsiplėtė: tuomet darbo Užimtumo tarnyboje ieškojo asmenys iš 35 šalių, o šiemet – jau iš 49. Atsirado darbo ieškančių iš Bolivijos, Brazilijos, Venesuelos, Australijos, Kosta Rikos, Meksikos, Peru, Tuniso, Madagaskaro, Gvinėjos, Albanijos, Tailando ir kitų šalių.

Pasak M. Gvildytės, negalima atmesti ir lietuvių santuokų su trečiųjų šalių piliečiais: „Dėl šios priežasties darbo ieškančiųjų taip pat padaugėjo.“

Tiesa, didžioji dalis – atvykusieji iš Rusijos (43,4 proc.), Baltarusijos (16,7 proc.) ir Ukrainos (13,4 proc.). Darbo neturinčių Ukrainos piliečių Lietuvoje skaičius nuo 2017 metų išaugo 87,3 proc., Baltarusijos – 73 proc., Rusijos – 39,3 proc.

Didesnę dalį darbo ieškančių asmenų šiuo metu sudaro moterys (57 proc.). Kas antras bedarbis iš trečiųjų šalių – vyresnis nei 45 metų (53,7 proc.). Jaunimas iki 29 metų sudaro 13,6 proc. registruotų trečiųjų šalių piliečių. Per penkerius metus trečiųjų šalių piliečių darbo ieškančiųjų grupėje dvigubai išaugo būtent pastarosios amžiaus grupės asmenų skaičius.

Didžiąją dalį registruoto jaunimo sudaro studentai, kurie ieško darbo, suderinamo su studijomis. O tie, kurie baigia mokslą universitete, dažnai lieka dirbti mūsų šalyje. Jei nepasiseka, norėdami gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ir ieškotis kito darbo, jie iš naujo registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Trečdalis registruotų asmenų yra įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (34,3 proc.), penktadalis – profesinį (21,1 proc.), o 44,6 proc. – nekvalifikuoti. Profesinę kvalifikaciją turinčių bedarbių iš trečiųjų šalių skaičius per pastaruosius penkerius metus didėjo lėčiausiai – išaugo 35 proc. Darbo neturinčiųjų be profesinio pasirengimo skaičius augo net 89,4 proc., o įgijusių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą – 80,8 proc.

Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų trečiųjų šalių piliečių daugelis ieško pagalbinio darbininko, valytojo, vertėjo, pagalbinio virtuvės darbininko, pardavėjo, automobilio vairuotojo, kirpėjo ar virėjo darbo. Tokių darbo pasiūlymų sulaukia daugiau nei trečdalis registruotų asmenų (33,3 proc.). Kvalifikuotais darbininkais ir mašinų bei įrenginių operatoriais pageidautų dirbti 17,9 proc., paslaugų darbuotojais ir pardavėjais – 16 proc., specialistais – 32,9 proc.

Išsilavinę trečiųjų šalių piliečiai ieško ir kitokių darbų: automatikos ar elektronikos inžinieriaus, inžinieriaus programuotojo, laivavedžio, knygų redaktoriaus, gydytojo akušerio-ginekologo, advokato, žurnalisto, sporto trenerio, interjero dizainerio, baldų dizainerio, matematikos ir chemijos mokytojo, gido, juvelyro, geodezininko, aktoriaus, architekto, kelionių konsultanto, akušerio darbo.

Šiais metais daugiausia registruotų Užimtumo tarnyboje ir užsienio pilietybę turinčių asmenų įsidarbino nekvalifikuotais darbininkais (38 proc.). Dauguma kvalifikuotų specialistų rinkosi galimybę dirbti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais (31,6 proc.). Pardavimų vadybininko pozicija buvo populiariausia tarp specialistų – jais pradėjo dirbti 15,6 proc. trečiųjų šalių piliečių.