- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savarankiško užimtumo rėmimą nuo liepos 1 d. keičia į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus orientuota parama verslui kurti. Nuo šiol darbo vietą bus galima steigti ne tik sau, bet ir kitam bedarbio statusą turinčiam asmeniui įdarbinti. Šiomis permainomis, kaip pažymi Užimtumo tarnyba, siekiama suteikti ir verslumo žinių, kurios padėtų įsteigti tvarias darbo vietas.
„Pokyčius verslo kūrimo srityje paskatino pasaulinės tendencijos skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos plėtroje. Būtent tokios krypties darbo vietoms steigti bus teikiama finansinė parama“, – sakė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Lėšos kurti verslui bus skiriamos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kuri prisideda ir prie COVID-19 ligos sukeltų rinkos padarinių šalinimo.
Kitas finansavimo šaltinis bus skirtas pirmą kartą darbo vietą steigiančiam žmogui, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms lengvinti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos.
Paskutinė savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atranka parodė, kad tik 13 proc. gavo finansavimą. „Didelė dalis klientų neįsigilino į reikalavimus, neįvertino savo galimybių kurti verslą, o paraiškas teikė neišgryninę idėjos. Nuo šiol didžiausias dėmesys bus skiriamas būsimųjų verslininkų konsultacijoms“, – sakė V. Kamandulienė.
Naujasis paramos verslui kurti modelis bus orientuotas į tris pagrindinius etapus: konsultavimą, paraiškų nagrinėjimą ir gynimą vertinimo komisijoje, jei bus surinktas teisės aktuose nustatytas balų skaičius.
Konsultacijas teiks ne tik Užimtumo tarnybos specialistai – įsitrauks ir „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. Kiekvienas klientas galės sužinoti apie verslo kūrimą, jo plano rengimą, veiklos formų privalumus ir trūkumus, veiklos tęstinumą, plėtrą, o tai jiems padės priimti sprendimus dėl verslo kūrimo.
Anksčiau klientai galėjo dalyvauti tik bendro pobūdžio mokymuose, kuriuos organizuodavo Užimtumo tarnyba. Dabar pretenduoti į paramą galės tik baigusieji specialius mokymus grupėms ir su tarnybos specialistais aptarę dalyvavimą paramos verslui kurti priemonėje klientai.
Paraiškų, atitinkančių kalendoriniams metams nustatytus prioritetus, priėmimo etapai bus skelbiami iš anksto ir per 30 darbo dienų dokumentai pateikiami tik per el. valdžios vartus. Tikslios atrankų datos bus nustatomos kalendoriniams metams. Konkrečioje atrankoje bus nurodyti reikalavimai darbo vietoms steigti.
Pasak Užimtumo tarnybos specialistų, ypač didelis dėmesys bus skiriamas paraiškoms vertinti: pirmiausia, ar paraiškos atitinka teisės aktų kritiniams reikalavimams. Jas bus galima taisyti ir grąžinti toliau nagrinėti. Dar tikslinamas minimalus balų skaičius: jo nesurinkę paraiškų teikėjai nebegalės dalyvauti tolesniame atrankos etape.
Iki šiol tarp teikiančių paraiškas vyravo tendencija, kad pakanka sugalvoti verslo idėją ir gauti finansavimą. Pasak vedėjos, svarbiausia ne įsteigti įmonę, bet suvokti, kaip ji atrodys po kelerių ar keliolikos metų.
Pagal naująją tvarką, į finansavimą pretenduojančiam klientui reikės komisijai įrodyti, kad turi pakankamai žinių ne tik įkurti, bet ir plėtoti verslą
„Finansavimas bus skiriamas tiems, kurie turi ne tik svajonę, bet ir žino, kaip ją įgyvendinti. Pakeitimų tikslas – skatinti verslumą, kurti pridėtinę vertę, užtikrinti skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos plėtrą ir kurti atsparias rinkos sukrėtimams darbo vietas“, – sakė V. Kamandulienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos5
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...