Tokios išvados trečiadienį paprašė parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pradėjęs svarstyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas dėl draudimų verslui, susijusiam su Rusija, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

„Kad tas skubėjimas mums neatsisuktų kitu lazdos galu“, – teigė komiteto vadovas konservatorius Arvydas Pocius. 

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas siūlė dėti visas pastangas, kad projektas būtų priimtas iki Seimo sesijos pabaigos – liepos.

Komiteto narys Arvydas Anušauskas prognozuoja, kad pakeitimas sumažintų Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų viešojo sektoriaus institucijų administracines sąnaudas, kurios yra didelės siekiant įvertinti verslo sąsajas su priešiškomis šalimis. 

Tuo metu konservatorius Valdas Rakutis prognozavo, kad į apribojimus gali patekti transporto bendrovės  arba užsienio įmonės, kurios vykdo veiklas „globalia prasme“, pavyzdžiui, užsiima automobilių garantiniu aptarnavimu.  

„Kad nepastatytume į sudėtingą situaciją įmonių, prieš kurias neturime intencijos nieko blogo padaryti“, – sakė jis.    

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos atstovas Arminas Mačiulis teigė, kad komisija viešųjų pirkimų netikrina, o tik svarsto sandorių projektus jau įvykus šiems pirkimams. 

Be to, pasak jo, svarstomi ne visų sandorių projektai, o tik tų, kurie yra susiję su nacionaliniam saugumui svarbia  infrastruktūra, pavyzdžiui, transporto, energetikos, informacinių technologijų srityse.

A. Mačiulis pabrėžė, kad atliekami tik didelės vertės sandorių vertinimai, o tai reiškia, kad ne visais atvejais galimos patikros.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos Viktorijos Namavičienės teigimu, jeigu perkančiosios organizacijos, kaip siūloma pataisomis, būtų įpareigotos šalinti iš pirkimų įmones, susijusias su Rusija ar Baltarusija, jos vadovautųsi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos informacija.

„Jeigu komisija tiekėjų nevertins, tai perkančiosios organizacijos neturės pagrindo jų atmesti (šalinti iš pirkimų – BNS)“, – aiškino ji.

VSD pareigūnė Inga Šilinytė siūlo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatyti sandorio šalies ar subtiekėjų patikrų kriterijų. 

Dabar Rusijoje veikia apie 140 lietuviško kapitalo įmonių. 2022 metais tokių įmonių pajamos siekė 368 mln. eurų, o pelnas – 38 mln. eurų.