„Mūsų buvo tikslas užsitikrinti ir įrodyti, kad negalime gauti paramos grynai pagal gamybos procentus. Pavyzdžiui, mes 1 proc. gaminame, tai iš viso paramos voko tik 1 proc. paramos galime gauti. Manau, kad pavyko įrodyti, kad mums turi būti išskirtinė parama, nes mums ir kitoms Baltijos valstybėms labiausiai jaučiamas Rusijos embargas. Kitas dalykas, pas mus yra mažiausios supirkimo kainos“, - BNS sakė V.Baltraitienė, trečiadienį Briuselyje susitikusi su žemės ūkio eurokomisaru Philu Hoganu (Filu Hoganu).

Anot jos, komisaras patikino, jog į prašymą bus atsižvelgta: „Komisaras pasakė, kad jis tai supranta, kad tai bus įvertinta ir į tai bus atsižvelgta“.

V.Baltraitienės teigimu, kalbėta, jog tokią pat sumą, kokią skirs Komisija, skirs ir Lietuva. Skaičiuojama, kad šalies ūkininkams reikėtų 75 mln. eurų paramos.

„Kalbėta buvo, kad kokią paramą gausime iš Europos Komisijos, bus leidžiama ir nacionaliniu biudžetu prisidėti. Tai mums irgi labai svarbu, o apie pačios paramos sumą konkrečią nebuvo kalbėta“, - tikino ministrė.

Pasak V.Baltraitienės, skiriant paramą, daugiau jos galėtų gauti ūkininkai, priklausantys kooperatyvams. P. Hoganas anksčiau ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos ūkininkai turi kooperuotis, kad jų veikla būtų efektyvesnė ir jie išvengtų didelių nuostolių.

„Komisaras pasakė, kad nebus leidžiama be jokių taisyklių paskirstyti, kaip buvo, kad už litrą pieno mokama ir kas daugiau pieno pristatė, daugiau gavo. Tai dabar bus atsižvelgta į struktūrą ir kooperaciją. Gali būti taisyklėse numatyta, kad kooperuotiems ūkininkams mokėti, pavyzdžiui, daugiau“, - BNS sakė žemės ūkio ministrė.

Konkreti paramos suma turėtų paaiškėti pirmadienį - tuomet EK Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje pristatys naująjį paramos pieno sektoriui paketą.

Gegužę ir birželio pradžioje pienininkams jau išmokėta 18 mln. eurų nacionalinės paramos. Dar 17,2 mln. eurų avansinių išmokų išmokėta birželį-liepą.