„Visa Europa išmoko skaudžias pamokas ir dabar Europa ženklą „Made in China“ sparčiai keičia į „Made in EU“, o Lietuva vykstant šiems procesams tapo viena iš laimėtojų“, – ketvirtadienį Metų ekonomikos forume Vilniuje sakė V. Janulevičius.

„Praėjusiais metais trečdalis naujų užsakymų gamykloms atėjo būtent dėl to, kad buvo atsisakoma Azijos tiekėjų. Dabar yra tas laikas, kai turime kovoti, kad šis procesas būtų negrįžtamas, kad ką lietuviai atkovojo iš Azijos, čia ir liktų“, – pridūrė pramonininkų vadovas.

Visa Europa išmoko skaudžias pamokas ir dabar Europa ženklą „Made in China“ sparčiai keičia į „Made in EU“, o Lietuva vykstant šiems procesams tapo viena iš laimėtojų.

Pasak V. Janulevičiaus, Lietuvos pramonė sukuria apie 40 proc. pridėtinės vertės – 4 proc. daugiau nei euro zonos vidurkis, todėl labai svarbu išsaugoti jos ekonominę sveikatą ir gyvastį.

„Bet tam turime užsitikrinti žaliavas prieinamomis kainomis, apsirūpinti trūkstama darbo jėga ir išsaugoti savo konkurencingumo likučius“, – teigė Pramonininkų konfederacijos vadovas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos pramoninkai dirba mažiausiai šešių krizių aplinkoje.

„Siekia sureguliuoti žaliavų tiekimo grandines ir įveikti pasaulinės logistikos iššūkius, laižosi pandemijos žaizdas ir galvoja, kaip kompensuoti praradimus, geopolitikos padarinius ir prarastas rinkas bei investicijas Kinijoje, Baltarusijoje bei Rusijoje, išgyvena prasidėjusios ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamą spaudimą verslo modeliams ir gamybos modernizavimui, be to, vyksta beprecedentė energetikos, o tęsiasi puslaidininkių krizė“, – kalbėjo V. Janulevičius.

„Tačiau nepaisant visų ekonominių ir geopolitinių iššūkių, Lietuvos eksportuotojai dar kartą pademonstravo įspūdingus gebėjimus susidoroti su iššūkiais – šalies eksporto apimtys 2022 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais augo. Palyginti su atitinkamu 2021 metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 33 procentais“, – teigė pramonininkų vadovas.

V. Janulevičiaus teigimu, tokį Lietuvos pramonės augimo spartumą galima paaiškinti tuo, kad ES ekonomikos ir vartojimo sulėtėjimas Lietuvos pramonės ir eksporto rodikliuose juntamas su tam tikru vėlavimu ir kol kas jo nesimato.