„Pats principas, kuris dabar yra pasikeitęs, apie kurį mes šiandien kalbėsime ir diskutuosime komitete, yra tai, kad savivaldybės turi laisvę nusistatyti (konkrečius NT apmokestinimo tarifus – BNS), ir man atrodo, kad tai yra geriau nei bandyti centralizuotai visoje Lietuvoje taikyti vienodą taisyklę visokiam turtui“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Mitalas.
„Aš nesu ir niekada nebuvau nekilnojamo turto mokesčio fanas, tik vertinu, kad kolegos sutiko žengti dar vieną žingsnį ir padaryti taip, kad pati savivalda spręstų šiuos klausimus. Dabar liko tik susitarti, kiek tiksliai ji gali nuspręsti“, – pridūrė Laisvės partijos atstovas.
Vis dėlto, jo teigimu, apatinė apmokestinimo riba turėtų būti nulinė, o viršutinė – žemesnė nei M. Lingės siūlomi 4 proc.
„Mano supratimu, apatinė riba apskritai galėtų būti nulis. Savivaldybės, kurios nori paskatinti čia atsikraustyti gyventojus, pirkti nekilnojamą turtą ar panašiai, galėtų pasirinkti to nekilnojamo turto mokesčio išvis nerinkti, ir tai būtų jau vietos savivaldos klausimas“, – sakė V. Mitalas.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai trečiadienį apsispręs dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifo nuo 2025 metų. Komitetai balsuos dėl Vyriausybės teikiamo varianto ir parlamentarų siūlymų.
M. Lingė praėjusią registravo pataisą ir siūlo keisti NT mokesčio modelį – leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo NT apmokestinimo tarifus, – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.
Vyriausybė siūlo būstui, kurio vertė siekia 1-2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), taikyti 0,06 proc. mokesčio tarifą, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc. Jos teigimu, pusė šalies gyventojų realiai nemokėtų mokesčio, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Naujausi komentarai