Pasak V. Šapokos, šiais metais prognozuojamas 0,6 proc. ekonomikos augimo lėtėjimo mastas Lietuvai negresia.

„Mūsų šalis bene vienintelė, kuri išsiskyrė, kad Lietuvos prognozė liko praktiškai nepakitusi. Tuo reikėtų pasidžiaugti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė ministras.

Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje taip pat plačiai buvo nagrinėta ir mokestinė sistema, dėl kurios „vyko arši kova“. Buvo išgirstas pasiūlymas atsisakyti vienbalsiškumo principo, kai iš šalių, turinčių veto balsavimo teisę, jis būtų atimtas.

„Galiu užtikrinti, kad Lietuvos balsas tikrai buvo išgirstas. Per pastaruosius trejus metus mes sukūrėme vieną iš palankiausių jurisdikcijų tiek inovacijoms, tiek ir investicijoms. Tokio konkurencinio pranašumo tikrai nesiruošiame atsisakyti ir, nors didelės šalys norėtų susilpninti mažų šalių konkurencinius pranašumus, mes tikrai turime stiprų palaikymą iš kitų užsienio valstybių“, –teigė finansų ministras.

Lietuvoje situacija stabilesnė ir su aiškiomis perspektyvomis.

Ministras taip pat sakė, kad šiemet pagrindinis ekonomikos variklis bus vidaus paklausa. Nors jos augimas lėtesnis, Lietuva dairosi galimybių ir apdairiai vertina rizikas.

Pasak V. Šapokos, galime pasinaudoti ir „Brexit“ teikiamomis galimybėmis.

„Neapibrėžtumas mūsų išvykusius piliečius verčia pagalvoti apie grįžimą namo. Čia situacija stabilesnė ir su aiškiomis perspektyvomis“, – pasakojo ministras.

Jo teigimu, Lietuva ECOFIN buvo ir toliau minima kaip viena pagrindinių lyderių fintech srityje. Tai, pasak ministro, gali signalizuoti apie ekonomikos augimą, kuris ateityje lems naujų, gerai apmokamų darbo vietų sukūrimą.

ELTA primena, kad Europos Komisijos (EK) paskelbtose tarpinėse žiemos makroekonominėse prognozėse numatoma, kad augantis neapibrėžtumas tiek išorės, tiek vidaus rinkose pradeda daryti poveikį ES šalių ekonomikoms – artimiausius dvejus metus ES bendrasis vidaus produktas (BVP) augs lėčiau, nei buvo prognozuota 2018 m. rudenį.

Remiantis naujausiais skaičiavimais, 2019 metais numatomas 1,5 proc., o 2020 metais – 1,8 proc. augimas, kai rudens prognozėse buvo tikėtasi atitinkamai 2,0 proc. ir 1,9 proc. augimo, praneša Finansų ministerija.

Vertindama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, EK numato, kad 2019 m. Lietuvos ekonomika ir toliau tvirtai augs, o ją skatins stipri vidaus paklausa. Prognozuojamu laikotarpiu teigiamą poveikį ekonomikos augimui darys pajamų mokesčio sumažinimas bei ES lėšomis finansuojami investiciniai projektai.

Vis dėlto Lietuvai nepavyks išvengti neigiamo lėtėjančio pagrindinių užsienio partnerių ekonomikų augimo poveikio. EK nuomone, Lietuvos ekonomika 2019-2020 m. augs 0,1 procentinio punkto lėčiau, nei prognozuota 2018 m. rudenį: 2,7 proc. šiemet ir 2,4 proc. 2020 m. Pernai rudenį buvo prognozuojamas atitinkamai 2,8 ir 2,5 proc. BVP augimas.

Infliacijos prognozė Lietuvai nekeičiama. Kaip ir 2018 m. rudenį, EK numato, kad infliacija artimiausius dvejus metus mažės nuo 2,5 proc. 2018 m. iki 2,2 proc. ir 2,1 proc. 2019 m. ir 2020 m. atitinkamai.

Finansų ministerija atnaujintą ekonominės raidos scenarijų skelbs kovą.