„Realybė yra tokia, kad net ir didėjant vidutinei gyventojų trukmei ne faktas, kad didėja darbingo gyvenimo trukmė. Tai nereiškia, kad pasiekus pensinį amžių, bus pakankamai jėgų, sveikatos dirbti toliau. (...) Gyventojus norėčiau nuraminti, kad jokių svarstymų šia tema mes nei pradėsime, jų ir negali būti“, – Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Lietuvos bankas teigia, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių. Centrinio banko atstovų nuomone, sprendimai dėl to galėtų būti priimti per dešimt metų, o blogiausiu atveju šis amžius galėtų ilgėti dar 7-8 metais.

LB pabrėžia, kad vis dėlto toks pensinio amžiaus ilginimas būtų drastiškas ir vargiai realus. Kartu reguliatorius pažymi, kad tai nėra jo siūlymas, o galimų scenarijų vertinimas Lietuvai susiduriant su demografinėmis problemomis.

Nenori skatinti emigracijos

Radikalių sprendimų didinti mokesčius Lietuvoje nebus, teigia finansų ministras. Viliaus Šapokos teigimu, Vyriausybė nenori skatinti tolesnės emigracijos, be to, supranta, jog didindama mokesčius nepaskatins jau išvykusiųjų grįžti. Jis taip pat suabejojo visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio efektyvumu.

„Puikiai suprantame, kad nenorime, jog Lietuvos gyventojai toliau bėgtų iš namų, iš Lietuvos (...) Tai iškeldami mokesčius tikrai jų į namus nesusigrąžinsime. Jeigu pažiūrėtume tarptautinę praktiką, ką darydavo šalys, kurios buvo susidūrusios su masine migracija, niekada nebuvo tokio šūkio, kad padidinkime mokesčius ir susigrąžinkime išvykusius – na, visiškas oksimoronas. Kalbant apie svarbius mokestinius pakeitimus, reikia turėti omenyje, kaip tai paveiks“, – Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Pasak jo, Vyriausybės parengta mokesčių reforma siekiama padidinti milijono dirbančiųjų pajamas, sumažinant su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą, nes Lietuvoje, anot ministro, ji yra per didelė.

V. Šapoka skeptiškai vertina siūlymus taikyti visuotinį NT mokestį.

„Daug teorinių pasvarstymų, kad reikia visuotinio nekilnojamojo turto (mokesčio – BNS), na, vėlgi tai – ežiukas rūke. Reikia pasižiūrėti, kokia reali situacija Lietuvoje – 90 proc. gyventojų turi nuosavą būstą. Tai išskirtinė situacija. Tiek pensininkai, tiek kitos socialinės grupės turi savo nuosavą būstą. Kas atsitiktų, jei apmokestintume visą nekilnojamąjį turtą? Reikėtų rasti aibę grupę, kurias reikėtų nuo mokesčio atleisti (...)“, – sakė V. Šapoka.

Pasak jo, Vyriausybės pasiūlyta NT apmokestinimo schema padeda užkardyti burbulų formavimąsi rinkoje.

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus.

Pagrindinis būstas ir sodybos būtų apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.

Lietuvos bankas yra siūlęs panaikinti verslo liudijimus, suvienodinti su darbo santykiais susijusios veiklos ir individualios veiklos apmokestinimą, taip pat įvesti visuotinį progresinį NT mokestį.

EK siūlymas Lietuvai nepriimtinas

Lietuvai nėra priimtini Europos Komisijos pasiūlymai dėl naujos ES finansinės perspektyvos, teigia finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, šalis sieks išsiderėti didesnę paramą.

„Dabartinis projektas, kurį deryboms pateikė Europos Komisija, žinoma, toks, koks jis šiuo metu, tai jis nepriimtinas. Mes nesame naivūs, tikrai žinojome, kad skiriamos lėšos mažės, bet mūsų pozicija yra labai aiški: tas mažėjimas pagrindo turi, bet jis turi būti laipsniškas, o ne toks kritimas, kaip pasiūlyta šiuo metu“, – Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Atkreipdamas dėmesį į mažėjančią paramą regioninei plėtrai, ministras teigė, kad susidaro įspūdis, jog Lietuva yra baudžiama už sėkmę.

„Sanglaudos politika, kuri buvo Lietuvoje tikrai sėkminga ir davė postūmį, kad gerovė Lietuvoje augtų. Gali susidaryti įspūdis, kad štai, Europos Sąjungos šalys bendrai Lietuvą baudžia už tai, kad sėkmingai vykdė politiką“, – argumentavo ministras.

Jo vertinimu, Lietuvos prioritetai yra būtent Sanglaudos politika, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, žemės ūkis.

„Žemės ūkis, jeigu tiesioginėse išmokose numatomas tam tikras didėjimas, tuo tarpu kaimo plėtros programa ten taip pat ketvirtadaliu mažesnė suma, turint omenyje, kiek Lietuvoje žmonių gyvena kaimuose, tai toks staigus kritimas gali turėti socialinių padarinių (...) Tai derybų pradžia ir, manau, padarysime tuos žingsnius, kad situacija pagerėtų“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad Lietuva, įvertinusi „Brexit“ kontekstą, situaciją ES pietuose, yra numačiusi priemonių, kurios kompensuotų galimą ES paramos mažėjimą.

„Turime eilę projektą kuriant finansines priemones, tam, kad ES lėšas, joms sumažėjus, tas lėšas pakeistų institucinių investuotojų lėšos – tai tikrai nėra pasaulio pabaiga ir situaciją suvaldysime“, – teigė V. Šapoka.

2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai praėjusią savaitę pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metais (7,3 mlrd. eurų).