„Būti konkurencingais Baltijos regione yra labai svarbus dalykas, nes Lietuvos verslas labiau konkuruoja su Latvija ir Estija, negu su Vokietija ar Prancūzija. Ir jeigu mums pasiseks įrodyti potencialiems investuotojams bei juos informuoti, kad pas mus yra palankiausios darbo sąlygos, tad užsienio investicijų šalyje padaugėtų. Ne mažiau svarbu, kad atskirtis tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių nuolat mažėtų“, – akcentavo V. Sutkus.

Jis pripažino, kad valdančiųjų parengtos mokesčių ir pensijų reformos yra svarbios ir aktualios, tačiau jos kelia nemažai klausimų.

Pasak LVK vadovo, jeigu mokesčių reforma daugiau ar mažiau atitinka visuomenės ir verslo interesus, tai to negalima pasakyti apie norimą reformuoti pensijų sistemą, kurią norima keisti nepasiekus  plataus visuomenės ir socialinių partnerių pritarimo.

„Trijų pakopų pensijų sistemos egzistavimas yra logiškas ir suprantamas, joje yra nemažai dalyvaujančių ir savo būsimai pensijai kaupiančių mūsų piliečių, aktyvių darbo rinkos dalyvių. Jos keitimas įneštų tam tikro nepasitikėjimo, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius, kad valstybė prisidės prie jų pensijų, o tai gali turėti konkrečių teisinių pasekmių. Šiuo atžvilgiu smarkiai atsiliekame nuo užsienio valstybių, į kurias  išvyksta mūsų ekonomikos pamatas – darbo rinkoje aktyvūs žmonės“, – pažymi LVK prezidentas.

Sistemos keitimas įneštų tam tikro nepasitikėjimo, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius.

Pasak diskusijoje dalyvavusio LVK mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, socialinio draudimo sistema yra blogoje situacijoje, nes mokamos įmokos yra nepakankamos oriai senatvei užtikrinti.

Šiuo metu II pakopoje maksimalus kaupimas vyksta pagal formulę 2+2+2, tačiau, anot eksperto, net ir 6 procentų pensijos kaupimas yra per mažas.

„Siekiant užsitikrinti normalias pajamas senatvėje, kaupimas turėtų siekti 8 ar 10 proc., o dabar siūloma sistema 4+2 reikštų, kad nuo 2020 m. pensijai, kuomet kaupimas turi padidėti iki 7,5 proc., kaupsime kur kas mažiau, negu buvome suplanavę“, – sakė M. Dubnikovas.

Verslo bendruomenės kongrese diskusijos metu ypatingas dėmesys skirtas emigracijos bei darbo mokesčių mažinimo klausimui.

„Per vieną dieną Lietuva negali pasiekti Vokietijos ir Prancūzijos pagal atlyginimų dydį,  bet tam tikrų kompromisinių kelių reikėtų ieškoti. Siektinas pavyzdys galėtų būti neapmokestinamos paslaugos darbuotojams, tokios kaip pavėžėjimas, maitinimo paslaugos, kurias teikia įmonės savo darbuotojams. Visa tai būtų realios papildomos darbuotojo pajamos, kurios duotų apčiuopiamą vertę darbuotojui“, – pažymėjo V. Sutkus.

Šiai nuomonei paantrino diskusijoje dalyvavęs ekonomistas Žygimantas Mauricas, kurio teigimu, viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių – žemas darbo užmokestis, lyginant su Vakarų Europos šalimis.

„Naują mokesčių reformą, kuri mažina darbo jėgos apmokestinimą, ypatingai mažiau uždirbantiems, vertinčiau labai palankiai, ji galbūt įpūs žmonėms vilties neemigruoti“, – pažymėjo ekonomistas.

Kita vertus, vertinant naujosios mokesčių reformos teigiamus aspektus, anot ekspertų, dera atsižvelgti ir į riziką, atsirandančią dėl pasaulinės ekonomikos tendencijų.

„Jeigu per artimiausius trejus metus pasaulio ekonomika susvyruotų nukrypdama nuo dabartinio augimo kurso, tikėtina, kad naujasis mokesčių  reformos planas vargu ar prisidėtų prie ekonomikos augimo“, – teigė M. Dubnikovas.

Kongreso metu buvo apdovanoti Lietuvos valstybės pareigūnai ir verslininkai. Prestižiškiausias apdovanojimas – „Partnerystės lyderio“ šiemet buvo įteiktas Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Premjerui apdovanojimas įteiktas už 2017 metų darbus, kurie svarbūs ir verslo plėtrai, ir valstybės bei visuomenės gerovei.

„Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimas įteiktas „Swedbank“ už nuolat vykdomą visapusišką socialinės atsakomybės veiklą: visuomenės finansinio raštingumo skatinimą, savanorystės kultūros ir atviros bendruomeniškos visuomenės propagavimą Lietuvoje.

Verslui palankios aplinkos kūrimui, ryšių su Lietuvos ir užsienio organizacijomis plėtrai pažymėti skirtas „Verslo ambasadoriaus“ titulas šiemet atiteko Lietuvos banko valdybos nariui Mariui Jurgilui. Jo iniciatyva šalies centrinis bankas kuria palankią aplinką plėtoti finansines technologijas (FinTech), taip didindamas Lietuvos verslo žinomumą užsienio šalyse bei gerindamas mūsų šalies investicinę aplinką.

Kongreso metu vyko dvidešimt aštuonias šakines verslo asociacijas ir daugiau kaip 3500 šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento rinkimai. Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas dabartinis šios organizacijos vadovas Valdas Sutkus.