„Skolos išaugimas reiškia, kad potencialiai ateityje skolos aptarnavimo išlaidos didės. Jeigu ekonomika būtų nepalankioje situacijoje, atitinkamai finansų rinkos sureaguotų. O tai reiškia, kad kiekvienas mūsų turėtume mokėti daugiau, jei skolos aptarnavimui būtų keliami mokesčiai.

Didžiausias pavojus, kad rinkos ateityje pradės nervingiau žiūrėti į valstybės skolos didėjimą.

Didelio skirtumo tarp šeimos, įmonės biudžetų ir viešųjų finansų aš nematyčiau. Atitinkamai, jei didėja tavo skolos aptarnavimo išlaidos, tu tuos pinigus turi iš kažkur paimti. Tu gali juos kompensuoti papildomu ekonominiu augimu, bet tada tos pasiskolintos lėšos turi būti labai racionaliai investuojamos, kad ateityje ekonomika išaugtų ir tokiu būdu ta skola būtų grąžinta ar skola grįžtų į tokį vidurkį, kokį dabar turime“, – žurnalistams antradienį sakė V. Vasiliauskas.

„Didžiausias pavojus, kad rinkos ateityje pradės nervingiau žiūrėti į valstybės skolos didėjimą“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko vadovas nuogąstavo, kad Vyriausybė, siūlanti naujas priemones, daro per daug viešųjų ryšių akcijų.

„Kas mane visą laiką neramino, kad mes iš pradžių padarome daug viešųjų ryšių akcijų, įpučiame burbulą, nekalbant apie labai konkrečias priemones. Tai mane verčia jaustis nekomfortiškai“, – sakė V. Vasiliauskas.