Pereiti į pagrindinį turinį

V. Vasiliauskas: Lietuvos bankas prieš krizę nebuvo iki galo atsargus

2018-10-31 07:30

Lietuvos bankas prieš paskutinę krizę komerciniams bankams galėjo sugriežtinti kai kurias priežiūros priemones, bet to nepadarė, sako Lietuvos banko (LB) vadovas.

LB vadovas Vitas Vasiliauskas
LB vadovas Vitas Vasiliauskas / V. Skaraičio / BFL nuotr.

Vitas Vasiliauskas taip pat pripažino, kad prieš krizę LB pats nebuvo atsargus.

„Buvo galimybių (griežtinti reikalavimus bankams – BNS), bet tada jos buvo mažesnės negu dabar“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino V. Vasiliauskas.

Socialdarbietis Andrius Palionis LB valdybos pirmininko klausė, kodėl centrinis bankas prieš krizę nesugriežtino kapitalo pakankamumo rodiklių, nepadidino privalomų atsargų ribos. 

„Lietuvos bankas tuo metu ir pats nebuvo iki galo atsargus ir nepadarė iki galo to, ką galėjo padaryti su to meto turimais instrumentais“, – teigė V. Vasiliauskas.  

LB vadovo teigimu, kredito rinkos plėtra prieškriziniu laikotarpiu buvo didžiulė ir ji, kaip parodė tolesni įvykiai, „nebuvo tvari“.

„Nebuvo pagrįsta atsargiais, konservatyviais šaltiniais, buvo grįsta šaltiniais iš motininių įmonių“, – komiteto nariams sakė V. Vasiliauskas. 

V. Vasiliauskas be kita ko pareiškė, kad bankai ne sukėlė krizę, o ją tik pagilino.

„Mano galva, situacija bankiniame sektoriuje iš principo buvo vienas iš veiksnių, kuris jokiu būdu ne sukėlė krizę, o ją pagilino“, – teigė V. Vasiliauskas.

Vertindamas priežastis, turėjusias įtakos krizei, V. Vasiliauskas pabrėžė, kad ją „pirmiausiai lėmė tarptautiniai faktoriai, antra – to meto ekonominė politika“.

„Svarbiausią vaidmenį (kodėl įvyko krizė – BNS) suvaidino veiksniai, susiję su biudžetu, viešaisiais finansais ir fiskaline politika“, – aiškino V. Vasiliauskas. 

Pasak jo, motininiai bankai į dukterinius, veikusius Lietuvoje, 2008 metais buvo pervedė apie 12 mlrd. eurų.

„Tai sudarė 30-40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokį pinigų srautą valdyti nėra paprasta“, – tvirtino centrinio banko vadovas.

Jo teigimu, per krizę skolinimo užsienio valiuta rizikas bankai „daugiau ar mažiau labiau buvo“ permetę ant vartotojų pečių, todėl „rizikų požiūriu balanso nebuvo“.

V. Vasiliauskas pabrėžė, kad prieš dešimtmetį LB dar neturėjo visų finansinių paslaugų rinkų priežiūros mandato – jis centriniam bankui buvo suteiktas nuo 2013 metų.

2004–2013 metais LB valdyboje dirbęs Audrius Misevičius anksčiau Biudžeto ir finansų komiteto nariams liudijo, kad 2011 metais patvirtintos atsakingo skolinimosi taisyklės būtų suveikusios, jei būtų priimtos 2005-2006 metais.

Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.

Krizė – dar ne už kampo

Lietuvos centrinio banko vadovas tikina nematantis ryškių artėjančios naujos ekonominės krizės požymių, tačiau perspėja apie ekonomikos lėtėjimą.

LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad „pajamų pavertimas išlaidomis“ tęsiasi, nors kitaip negu prieš dešimtmetį.

„Kol kas sakyti, kad krizė – va, jau už kampo, negalėčiau, bet tam tikro sulėtėjimo aspektų, be jokios abejonės, mes matome“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė V. Vasiliauskas, apklaustas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, analizuojančiame 2008-2009 metų krizės aplinkybes.

Pasak centrinio banko vadovo, Lietuva dabar „geriau atrodo“ negu iki krizės, 2007 metais.

„Tai, kas vyko Lietuvoje ikikriziniu laikotarpiu, tuo metu tai buvo toks nutrūktgalviškas bėgimas, tai buvo to meto ciklinių pajamų pavertimas išlaidomis, kas buvo visiškai netvaru“, – tikino jis. 

Paklaustas, ar šių dienų situacija skiriasi, V. Vasiliauskas teigė, kad „dabar yra kitaip“. Tačiau jis pabrėžė, kad LB ekonominių prielaidų vertinimas ir Finansų ministerijos požiūris, kurio „pagrindu daromas 2019 biudžetas“, skiriasi.   

V. Vasiliauskas pakartojo, kad „ekonomika vyksta ciklais“ – po pakilimo iki 2008 metų sekė nuosmukis.

„Dabar mes sakome, kad Lietuvos ekonomika yra pakilime ir netgi viršija potencialą, ir čia skiriasi šiek tiek mūsų vertinimas nuo Finansų ministerijos, mes esame atsargesni, Finansų  ministerija – šiek tiek optimistiškesnė. Be jokios abejonės, kad kažkada susidursime su lėtėjimu. Klausimas tik, kaip mes tam būsime pasiruošę“, – teigė V. Vasiliauskas.

LB išvadą dėl kitų metų biudžeto pateiks kitą savaitę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų