- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies finansų sistema veikia stabiliai, o bankų atsparumams galimiems sukrėtimams yra aukštas, skelbia centrinis šalies bankas. Vis dėlto pastebima ir rizikų dėl Šiaurės šalyse susidariusių disbalansų ir šalyje išaugusio kredito bei nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo.
„Kalbant apie ekonominio ciklo situaciją, akivaizdu, kad ekonominė situacija arba ekonominis ciklas toliau yra pakilime. Jeigu žiūrėtume į namų ūkius, tai jų finansinė būklė gerėja. Be abejo, mes čia kalbame apie vidurkius. Be abejo, tarptautinė aplinka išlieka nestabili, tai veikia mūsų atvirą ekonomiką. Kalbant apie atlyginimų augimą, jis išlieka spartus. Tas tempas, tiesa, lėtėja, ir mūsų prognozė, kad jis lėtės, bet vis dėlto skaičiai yra įspūdingi. Pagrindiniai (augimo. - ELTA) varikliai yra atlyginimų pasikeitimai privačiame ir viešajame sektoriuje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad yra rizikų dėl disbalansų Šiaurės šalyse ir su tuo susijusių galimų korekcijų Lietuvoje bei rizika dėl netvaraus finansinio ciklo Lietuvoje susidarymo.
„Koncentracija Šiaurės šalių komercinių bankų yra išaugusi Lietuvoje, todėl natūralu, kad, jei vyksta disbalansai pagrindinių bankų rinkose, natūralu, kad tai paveikia ir kredito situaciją būtent Baltijos šalyse“, – akcentavo V. Vasiliauskas.
Tuo metu vidaus rizikos, pasak jo, susijusios su augančiu kreditu.
„Būsto paskolų augimas yra pakankamai žymus, todėl pasikeitus ekonominei situacijai tai galėtų paveikti namų ūkius ir jų galimybes grąžinti paskolas“, – sakė centrinio banko vadovas.
Kalbant apie kredito paskolų portfelį, pasak V. Vasiliausko, kreditų skaičius gyventojams per metus išaugo 9,1 proc., tačiau verslui sulėtėjo 0,6 proc.
„Priežastys kelios – skolinimasis iš kitų šaltinių yra išaugęs, padidėjęs įmonių tarpusavio skolinimasis ir didelių įmonių grupių skolinimasis rinkoje alternatyviai būdais, pavyzdžiui, obligacijų forma“, – pažymėjo LB valdybos pirmininkas.
Jis taip pat pastebėjo, kad banko paskolų palūkanų normos pakilo: įmonėms – 0,5 proc. punkto, būstui įsigyti – 0,3 proc. punkto.
„Bankai paskolų normų pakilimą argumentuoja anticiklinio kapitalo normos padidėjimu, savo finansavimosi pabrangimu, sakydami, kad Baltijos bankų sektorius nukentėjo nuo pinigų plovimo skandalų.
Mes norime pasakyti, kad anticiklinio kapitalo rezervas arba buferis yra skirtas ne rizikai valdyti, kreditui riboti, bet banko atsparumui stiprinti. Todėl anticiklinio kapitalo didinimas yra normalus dalykas, ir jis neturi sąlygoti palūkanų augimo“, – sakė V. Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie bankų atsparumą dideliems šokams, V. Vasiliauskas pastebėjo, kad, atsižvelgiant į daugumą aspektų, jis yra geras, išskyrus rinkos koncentracijos rodiklį.
„Finansinis ciklas daugiau mažiau atitinka ekonomikos augimą, todėl mes nematome kažkokių grėsmių, bet vienas dalykas išsiskiria – tai koncentracija, priklausomybė nuo riboto skaičiaus paskolų rinkoje tik padidėja“, – sakė V. Vasiliauskas.
Kaip skelbia LB, Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui pernai buvo sudaryta daugiausia nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Kartu su paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla: šiuo metu būstų pastatoma daugiau nei 2008 metais. Tačiau, LB teigimu, neparduotų butų skaičius riboja spartų būsto kainų kilimą, kuris siekia 7,4 proc. per metus.
Su paskola, kaip skelbia LB, šiuo metu įsigyjama apie 40 proc. būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 70 proc.
LB taip pat atkreipia dėmesį, kad po palankaus laikotarpio statybos įmonių finansinė būklė ėmė prastėti, o netikėtai sumažėjęs NT rinkos aktyvumas galėtų ją dar pabloginti. Pernai, kaip nurodo LB, statybų veiklą vykdančioms įmonėms suteiktų neveiksnių paskolų dalis išaugo nuo 14,5 iki 17,2 proc. ir tarp visų pagrindinių Lietuvos ūkio šakų buvo didžiausia.
Per metus taip pat nuo 14,3 iki 15 proc. didėjo su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis statybų sektoriuje, nors kituose sektoriuose ji tebemažėjo.
ELTA primena, kad antradienį LB padidino šių metų šalies ūkio augimo prognozę. Dabar LB numato, kad šiemet Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 3,2 proc. (kovą prognozuota – 2,7 proc.). Kitų metų realiojo BVP augimo prognozė šiek tiek sumažinama nuo 2,6 proc. iki 2,5 proc., o vidutinės metinės infliacijos prognozė nekeičiama: šiemet ji turėtų siekti 2,4 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį6
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse8
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai1
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau18
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...