Valdančiųjų atstovai Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje, kuri aiškinosi buvusios Vyriausybės veiklą energetikoje, prokurorams siūlo tirti beveik visų buvusių energetikos ministerijos, Ignalinos atominės elektrinės (IAE), bendrovių „Klaipėdos nafta“ bei „Litgrid“ vadovų veiklą.

Socialdemokrato Artūros Skardžiaus vadovaujama komisija trečiadienį nepritarė Seimo opozicijos lyderio, buvusios Vyriausybės premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus siūlymui su išvadų projektu leisti susipažinti Vyriausybei. Pasak A.Kubiliaus, Vyriausybės įvertinimas reikalingas, nes išvadų įgyvendinimas kelia realią grėsmę šiuo metu įgyvendinamų energetikos projektų tęstinumui ir valstybės pozicijoms arbitražiniuose ginčuose su „Gazprom“.

Anot A.Kubiliaus, išvadų projekte pateikiami tendencingi, nepagrįsti, šališki, vienas kitam prieštaraujantys vertinimai ar „loginės nesąmonės“, pavyzdžiui, siūlymas kreiptis į prokuratūrą ištirti, ar pareigūnas „savo neveikimu neviršijo tarnybinių įgaliojimų“.

Valdančiųjų atstovų parengtame išvadų projekte, dėl kurio dar turės balsuoti komisija, o vėliau - ir Seimas, Generalinei prokuratūrai siūloma ištirti, ar asmenys, dalyvavę bendrovės Visagino atominė elektrinė viešuosiuose pirkimuose 2009-2012 metais, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Prokurorams siūloma aiškintis, ar buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis neviršijo savo įgaliojimų ir nepadarė žalos valstybei, sudarydami plaukiojančios saugyklos nuomos sutartį su „Hoegh LND Ltd“.

Prokurorams, be to, siūloma tirti, ar buvęs IAE vadovas Žilvinas Jurkšus ir energetikos viceministras Arvydas Darulis neviršijo įgaliojimų. Dėl galimai nusikalstamos veiklos prašoma tirti ir „Litgrid“ vadovų, kurie 2013 metų kovą pasirašė susitarimą su Latvijos ir Estijos elektros operatoriais „Elering“ bei „AST“, veiklą. 

Valančiųjų parengtame išvados projekte daroma išvada, kad Vyriausybė ir Energetikos ministerija galbūt sąmoningai toleravo „Klaipėdos naftos“ veiksmus, prisiimant ekonomiškai nepagrįstus įsipareigojimus sudarant sutartį su „Hoegh LND Ltd“.

Dokumente konstatuojama, kad bendrovė „Danet Baltic“ atliko tarpininkės vaidmenį, rengiant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos galimybių studiją bei šių dujų vartojimo Baltijos šalyse ir Karaliaučiaus srityje analizę. Prokurorams siūloma aiškintis, ar šios bendrovės buvęs prezidentas Mindaugas Petrauskas, 2009-2012 metais ėjęs ūkio ministro patarėjo, o vėliau ir viceministro pareigas, neviršijo savo įgaliojimų, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Siūloma įpareigoti Valstybės saugumo departamentą (VSD) atlikti strateginių objektų kontržvalgybinę priežiūrą užtikrinant valstybės energetinį saugumą.

Dauguma projektų, numatytų Seimo 2007 metais patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, iki 2012 metų liko neįgyvendinti galimai dėl Energetikos ministerijos netinkamo projektų valdymo, todėl buvo inicijuota nauja strategija, o projektų įgyvendinimas atidedamas, rašoma išvadoje.

Įžvelgiama rizika, kad Lietuvos pasirinktas Europos Sąjungos (ES) trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo būdas - „Lietuvos dujų“ nuosavybės atskyrimas - nėra optimalus valstybei.
Siūloma prie Vyriausybės suburi specialistų grupę, kurie nuolat prižiūrėtų Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą. Atkreipiamas dėmesys, kad Vyriausybės 2009 metais likviduota  „Leo LT“ dar veikė trejus metus - iki 2012 metų rudens.

Naujos VAE projektas buvo rengiamas „Leo LT“ pagrindu, vadovaujantis anksčiau parengtomis studijomis ir naudojantis iš dalies tų pačių konsultantų paslaugomis. Valdantiesiems kilo įtarimas, kodėl finansinės krizės metu Vyriausybė besąlygiškai sutiko sumokėti bendrovei „NDX energija “ 680 mln. litų restitucinį atlyginimą.

Tuo metu A.Kubilius komisijos išvadas pavadino anoniminėmis ir kenkiančiomis.

„Vertinami ankstesnės Vyriausybės veiksmai ir jų aprašymai pateikiami ne pagal tą logiką, pagal kurią jie buvo atliekami, bet ištraukti iš konteksto, viskas neatpažįstamai pakeičiama ir apverčiama aukštyn kojomis, tad energetikos strategijos įgyvendinimas pateikiamas kaip parodija, o pačiomis išvadomis gali džiaugtis tik tie, kurie norėtų, kad viskas būtų likę po senovei“, – išplatintame pareiškime sakė A.Kubilius.

Parlamentaras priekaištavo, kad jos nėra pasirašytos, piktinosi, kad išvadų projektas yra tik „ant popieriaus“, nepateiktas jų elektroninis variantas.

Buvusios Vyriausybės premjeras A.Kubilius, konservatoriai Rasa Juknevičienė, Kęstutis Masiulis ir Liberalų sąjūdžio atstovas E.Gentvilas siūlo tvirtinti jų parengą alternatyvų išvadų projektą.

Politikai pateikė atskirą nuomonę dėl nuostolių, kuriuos Lietuva patyrė, 2004 metais privatizavus „Lietuvos dujas“ ir pasirašius nenaudingą dujų tiekimo sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, taip pat dėl nuostolių, kuriuos Lietuva patyrė dėl sutarčių su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo rangoje Vokietijos kompanija „Nukem.“

Jų išvadoje teigiama, jog Lietuva negavo 670 mln. litų už parduotas „Lietuvos dujų“ akcijas, dėl „Gazprom“ keičiamos dujų kainos formulės šalies vartotojai už dujas permokėjo 5 mlrd. litų. Be to, dėl 2005 metais pasirašytos rangos sutarties su „Nukem“ IAE patyrė 544,5 mln. litų nuostolių.

Seimo laikinoji energetikos komisija trečiadienį nutarė galutinių išvadų netvirtinti - parlamentarai teigė nespėję su jomis susipažinti. Nutarta išvadas uždaruose posėdžiuose svarstyti ketvirtadienį ir penktadienį, o jeigu bus rastas sutarimas, jos bus patvirtintos. Tačiau nuomonėms išsiskyrus, tai gali būti atidėta kitai savaitei.