Skandinavijos bankai turi suprasti, kad stabdydami kreditavimą Lietuvoje, pirmiausia kenkia savo interesams ir savo pelnui, pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

"Jie turėtų suprasti, kad taip elgdamiesi ir marindami mūsų verslą be kreditų, jie ne tik guldo mūsų verslą ant menčių ir labai skaudžiai smogia visai mūsų ekonomikai, bet iš kitos pusės kenkia ir savo interesams bei galimam pelnui – nes akivaizdu, kad bankams pargriovus mūsų verslą galutinai, jis negalės ne tik skolintis pinigų, be negalės ir grąžinti anksčiau paimtų paskolų", – interviu Žinių radijui vakar sakė A.Kubilius.

Vasario 17–18 d. jis su vizitu vyksta į Švediją, kur ketina susitikti su vyriausybės, bankų, energetikos įmonių atstovais.

Premjero teigimu, Skandinavijos bankai, kurie dabar laikosi atsargios pozicijos, vaidina svarbų vaidmenį tiek visoje Europoje, tiek ir Baltijos regione bei Lietuvoje.

"Jie stabdo verslo ir kitų projektų kreditavimą, nemažus kreditinius resursus, ko gero, grąžina į pagrindinius bankus ir dėl to Lietuvos ekonomika patiria didžiulį šoką", – kalbėjo A.Kubilius.

Ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat pareiškė, kad kai kurių Lietuvos bankų savininkai užsienyje susigrąžina lėšas.

"Mano žiniomis, kai kurie Lietuvos bankai turimas kreditines linijas, per kurias jų pagrindiniai bankai buvo pervedę pinigus į Lietuvą, tuos pinigus atitraukia", – Seime ketvirtadienį per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.

Vėliau jis nesutiko atskleisti, apie kokius bankus kalbėjo, tačiau pabrėžė, kad kalbama tik apie vieną banką.

D.Kreivys taip pat atsisakė nurodyti, kokio dydžio lėšas iš Lietuvos bankų taip mėgina susigrąžinti jų savininkai: "Aš dar papildomai pasitikslinsiu."

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, šią savaitę kalbėdamas Seime, paneigė sklandančias kalbas, esą šalies komercinių bankų akcininkai susigrąžina pinigus. Savo žodžius jis pagrindė statistikos duomenimis. Praėjusių metų sausį Lietuvos komerciniai bankai pagrindiniams bankams buvo skolingi 27,7 mlrd. litų, o 2008-ųjų pabaigoje ši suma viršijo 38 mlrd. litų. Taigi per metus skolos padidėjo 10 mlrd. litų. Šis skaičius, anot R.Šarkino, rodo, kad pagrindiniai bankai neatsiima lėšų iš mūsų šalyje valdomų komercinių bankų.