- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl biokuro ir gamtinių dujų brangimo šilumos kaina didės apie 10 proc., tačiau kokios bus šildymo išlaidos priklauso ir nuo kitų veiksnių - oro temperatūros žiemą bei namų energinio efektyvumo. Tuo tarpu valdžios pastangos pažaboti kainas galėtų paveikti tik kitą šildymo sezoną, pabrėžia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
„Išlaidos šildymui priklauso nuo trijų dalykų: šilumos kainos, šilumos suvartojimo ir klimato sąlygų. Visa tai lemia sąskaitų dydį. Šilumos tiekėjai atsako tik už pirmąjį komponentą - šilumos kainą, ir tik apie tai galime kalbėti. Statistika yra labai akivaizdi, kad tiek biokuras, tiek gamtinės dujos pabrango apie trečdalį, ir tai negali neatsiliepti šilumos kainoms. Bet tik kainoms.
Jeigu bus šilta žiema, tai šilumos mažiau reikės, ir atitinkamai sąskaitos bus mažesnės. Bet jeigu žiūrėtume tik į šilumos kainą, tai taip - ji apie 10 proc. turi augti, lyginant su praėjusiais metais, pagal tas kainas biokuro, už kurias mes perkame biokurą ir kurios bus įskaičiuotos į šilumos kainą artimiausiais mėnesiais“, - LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo V. Lukoševičius.
Asociacijos vadovo teigimu, daugiausiai dėl šildymo sąskaitų skundžiasi žmonės, kurie gyvena „bloguose“ - energetiškai neefektyviuose namuose.
„Šilumos suvartojimas atskiruose namuose skiriasi iki 8 kartų. Tie, kurie suvartoja 6 kartus mažiau šilumos nei blogiausi namai, tai jiems tos sąskaitos nerūpi. Vyriausybė, dėliodama prioritetus, turėtų atsižvelgti į tai, kas galėtų sutaupyti tą šilumą, ir pradėti nuo tų pačių blogiausių namų, kur sąskaitos - po 100 eurų per mėnesį. Deja, tai sunku, sudėtinga, renovacija vyksta labai lėtai“, - sakė V. Lukoševičius.
Šilumos suvartojimas atskiruose namuose skiriasi iki 8 kartų.
Pasak jo, ministro pirmininko minėtas galimas kišimasis į biokuro kainų peripetijas būtų sveikintinas, nes apie pusę miškų priklauso valstybei. Valstybinių miškų urėdija (VMU) dabar - labai pajėgi įmonė, kuri galėtų didesniais mastais tiekti žaliavą arba pati gaminti biokurą ir tiekti į rinką.
„Tai galingas įrankis paveikti biokuro kainas“, - „Ryto garsuose“ kalbėjo V. Lukoševičius.
Vis dėlto, pabrėžė jis, kainų - ypač biokuro - šuolis išryškėjo tik vasaros pabaigoje, ir valdžios noras stabilizuoti kainas pastebimas, tačiau fiziškai per trumpą laiką - sunkiai įmanomas.
„Reikia ne tik papildomų teisės aktų, bet ir sukurti papildomą infrastruktūrą, techniką nupirkti, tai užima laiko. Taigi vargu ar šiam šildymo sezonui galima ką padaryti realiai, bet kitam šildymo sezonui tikrai reikia įdėti daug pastangų“, - teigė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę vykusiame Seimo Energetikos komisijos posėdyje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Inga Žilienė sakė, jog šį rudenį biokuras ir gamtinės dujos bus trečdaliu brangesni nei praėjusių metų rudenį.
Biokuro brangimas gali maždaug iki 10 proc. pabranginti bendrą šilumos kainą.
VKEKK vadovės teigimu, komisijos galios stabdyti kainų augimą ribotos.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad VMU, prireikus, tieks reikalingas bioatliekas, kad šildymo kainos nekiltų.
„VMU dalyvaus intervencijoje, jeigu reikės tiekti tiek biokurą, tieks tas bioatliekas, kurios lieka nuo miško kirtimo. Energetikos ministerija irgi pasiryžusi padėti rasti sprendimus, kaip būtų biokuro katilai pritaikyti žaliavos, likusios nuo miško kirtimo, deginimui“, - teigė Vyriausybės vadovas.
Premjeras taip pat sakė, kad Vyriausybė ieško ir kitų alternatyvių sprendimų, „kad nebūtų prielaidų biokuro ir šildymo kainoms kilti“, tačiau jie, pasak S. Skvernelio, bus pristatyti vėliau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...