Sulaukusi palankių vertinimų iš užsienio, valdžia drąsinasi ir galvoja apie naują milijardo eurų paskolą. Vyriausybės atstovai tvirtina, esą šįkart valstybei pasiskolinti pinigų pavyktų pigiau negu praėjusį kartą.

Situacija skolintis palanki

Lietuvai pavyko išvengti tarptautinės reitingų agentūros "Standard & Poor's" antausio: ji ilgalaikio valstybės skolinimosi reitingą paliko nepakeistą, nors jam suteikta neigiama perspektyva. Šiuo metu, skirtingai negu kaimynai latviai, reitingų sistemoje esame vienu laipteliu aukščiau.

Tas vienas laiptelis reiškia, kad tarptautiniai skolintojai Lietuvos visiškai dar nėra nurašę.  Todėl finansų ministrė Ingrida Šimonytė viliasi, kad šį rudenį Lietuvai tarptautinėse rinkose pinigų biudžeto skylėms užkaišioti pavyktų pasiskolinti pigiau negu vasaros pradžioje.

"Požiūris į Baltijos šalių problemas suracionalėjęs ir tame tarpe ir į Lietuvos galimybes suvaldyti finansų problemas, tai, manau, kad galima tikėtis pozityvių rezultatų", - LTV Naujienų tarnybai sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Beje, šįkart Vyriausybė platintų obligacijų už dvigubai didesnę sumą negu praėjusį kartą - 1 mlrd. eurų (apie 3,5 mlrd. litų). Tiesa, galutinis išleidžiamų euro obligacijų kiekis ir jų metinės palūkanos priklausytų nuo paklausos rinkoje.

Tikėtinos palūkanos - 8 proc.

Birželio mėnesį 500 mln. eurų (maždaug 1,7 mlrd. litų) obligacijų emisiją Vyriausybė išplatino už beveik 9,4 proc. metinių palūkanų. Dėl tokių aukštų palūkanų iš dalies kaltinta Latvija, metusi rizikos šešėlį ant viso Baltijos regiono. Joje kaip tik tuo metu netilo gandai dėl valiutos devalvacijos, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo sustabdęs antrą paramos dalį.

Dienraščio kalbinto "Swedbank Markets" vadovo Lietuvoje Tomo Andrejausko vertinimu, šiuo metu Lietuva obligacijų emisiją užsienio rinkose galėtų išplatinti už 8-8,5 proc. metinių palūkanų, o jos pirkėjų tikrai atsirastų. "Šalies rizika linkusi ne didėti, o mažėti, investuotojai pakankamai pozityviai mąsto apie Lietuvą ir tuo reikia naudotis", - teigė T.Andrejauskas.

Iš tiesų investuotojams Lietuvos platinamos obligacijos labai patrauklios. Kaip praėjusią savaitę prasitarė vieno Vokietijos banko atstovas, jis mielai įsigytų naujų Lietuvos obligacijų, kurios šiuo metu užtikrina vieną didžiausių pajamingumų ES.

Palūkanos kainuos milijardus

Vis dėlto tai, kas užsienio investuotojams tampa patraukliu pelnu, šalies mokesčių mokėtojams virsta milžiniškais įsipareigojimais. Lietuva skolinasi brangiausiai iš visų ES narių, todėl ir už savo paskolas turės mokėti daugiausiai. Pavyzdžiui, Slovakija šiais metais skolinosi už 4,5 proc., Lenkija - už 5,9 proc., o net TVF paramą gavusi Vengrija - už 6,8 proc. metinių palūkanų.

Beje, tarptautinės pagalbos sulaukusioms šalims suteiktos paskolos kainuoja dar mažiau. Dienraštis jau rašė, kad Latvijai priskaičiuotos palūkanos už 600 mln. eurų TVF paramą sudarys vos dešimtadalį visos paskolos. Tuo metu palūkanų suma, kurią po penkerių metų turės sumokėti Lietuva už minėtą 500 mln. eurų obligacijų emisiją sudarys beveik pusę visos emisijos sumos.

Galima nesunkiai paskaičiuoti, kad jeigu Lietuva rudenį platins dvigubai didesnę obligacijų emisiją, kurios palūkanos geriausiu atveju sieks 8 proc., po penkerių metų šaliai reikės sumokėti 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) palūkanų. Tokiu atveju palūkanos sudarytų 40 proc. visos obligacijų emisijos vertės.

Pagalbos vis dar nenori

Vyriausybė greičiausiai jau pavargo kartoti, kad nors ir nesibaimina kreiptis tarptautinės pagalbos, ji tai laiko paskutine alternatyva. Dėl jos būtinybės nėra vieno sutarimo ir tarp šalies ekonomistų. Pavyzdžiui, SEB banko patarėjas Gitanas Nausėda ar Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas linkę manyti, kad skolintis tokiomis aukštomis palūkanomis Lietuvai nenaudinga, o TVF itin griežtų paskolos sąlygų Lietuvai neturėtų iškelti.

Kita vertus, T.Andrejauskas ir investicijų banko "Gild" partneris Šarūnas Skyrius teigė manantys, kad šalis gali skolintis iš privačių kreditorių, tol tuo reikia naudotis. Be to, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva dar nėra prasiskolinusi. Šalies centrinės valdžios įsipareigojimai šių metų viduryje sudarė apie 21 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu kai kurių Europos valstybių skolos net kelis kartus viršija jų BVP.

Tačiau mažų valstybių skolos, kai jų ekonomika smunka milžinišku tempu, greitai išauga. Nuo šių metų pradžios Lietuvos skolos išaugo daugiau kaip 7 mlrd. litų, o finansų ministrė yra pripažinusi, kad panašūs skolinimosi poreikiai išliks ir ateityje. Kartu su skolomis didės ir palūkanos, kurias turės mokėti Lietuva. Skaičiuojama, kad jau šiais metais šalis sumokės apie 800 mln. litų palūkanų, kitąmet jos sudarys jau daugiau kaip  1,1 mlrd. litų.

Visos palūkanos, kurias reikės sumokėti, bus paimamos iš šalies biudžeto. Šie pinigai ateityje negalės būti skirti ekonomikos skatinimui ar socialinių išmokų didinimui. Kadangi šiuo metu Vyriausybė stengiasi taupyti kiekvieną biudžeto litą, gana logiška būtų, jeigu ji galvotų ir apie tai, kaip taupyti pinigus ateityje.