Naujosios Vyriausybės formavimas kol kas vyksta dramatiškai. Šalia kylančių įtampų tvyro ir didelis neapibrėžtumas – pažadėta neįvedinėti naujų mokesčių, o netrukus imta kalbėti apie naują bankų solidarumo mokestį. Tai kelia nerimą – ar jų neatsiras ir daugiau?

Ž. Mauricas sako, kad esant dideliam neapibrėžtumui išorėje, valstybės viduje norėtųsi kuo daugiau stabilumo, deja, jo pasigendama.

„Koalicijos trapumas gali lemti, kad sprendimai, kurie pagal Vyriausybės programą turėtų būti priimti tam, kad užtikrintume finansinį tvarumą ir ekonomikos augimą, liks nepriimti, o tai sukeltų iššūkių ateičiai“, – svarstė ekonomistas.

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:

Jis sako, kad kitąmet turėsime pakankamai didelį ekonomikos augimą, tikėtina, kad iš inercijos jis tęsis ir 2027 m., tačiau 2028 m. prasidės natūralus sulėtėjimas. Būtent tie metai ir taps iššūkių laiku.

Be to, prognozuojamą augimą vargu, ar galima laikyti tvariu, nes jį lems skolintos lėšos ir tai, ką žmonės pasiims iš antrosios pensijų pakopos fondų.

„Manau, kad atsiimtų pinigų procentas bus didesnis, nei daugelis šiuo metu prognozuoja. Juolab kad pasigirdo kalbų, kad galbūt ateityje reikės sustabdyti valstybės paramą kaupiantiems savarankiškai. Kai yra toks neapibrėžtumas, gali būti, kad didesnė dalis žmonių nuspręs atsiimti sukauptas lėšas“, – pasak Ž. Maurico, tai gali lemti 2–3 mln. eurų įsiliejimą į ekonomiką.

Jo teigimu, valdžios dosnumas (augantis minimalus mėnesinis atlygis, padidintos pensijos, ką žada valdantieji) gali sukurti iliuziją, kad tokiais tempais galime judėti ir toliau. Tačiau, sako ekonomistas, 2028 m. prieisime nuokalnę, ekonomika bus išbalansuota.

„Tada ir deficitas didės, vėl grįšime prie mokesčių didinimo klausimų“, – teigė „Luminor“ vyr. ekonomistas.

Mes turėtume žengti koja kojon su kitomis ES valstybėmis.

Ekonomistas skeptiškai žiūri ir į kalbas apie keturių dienų darbo savaitę, sako, kad šios diskusijos per ankstyvos, be to, lyderio vaidmens šiuo klausimu turėtų imtis ne Lietuva.

„Mes turėtume žengti koja kojon su kitomis ES valstybėmis. Kita vertus, turime aibę iššūkių, produktyvumo augimas lėtas, tad kaip tik turime susitelkti ir padirbėti gal net daugiau, žinoma, už atitinkamą užmokestį. Mes turime kelti ekonomiką, nes vis dar esame jos kėlimo stadijoje“, – svarstė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, kalbos apie keturių dienų darbo savaitę gali atbaidyti ir taip negausius užsienio investuotojus.

Ekonomistas sako, kad šiuo metu dėmesį turėtume sutelkti kitur – pasirūpinti, kad neliktų nesąžiningai apmokamo darbo ir kad darbo rinkoje nebūtų išnaudojami užsieniečiai, kad tarp darbuotojų iš užsienio šalių ir lietuvių būtų sukurtos lygios konkurencinės sąlygos.

„Pirmiausia reikėtų sumažinti neapskaitomus viršvalandžius. Be to, turime daug iššūkių su migrantais. Turime imtis procesų, kad jie nebūtų išnaudojami, nes kitaip judėsime link XXI a. vergijos. Įmonės atsiveža darbuotojų iš užsienio, žadėdamos vienokias sąlygas, paskui jas pakeičia, o žmonėms nebėra kur bėgti. Taip ne tik išnaudojami migrantai, bet ir sukuriamos nelygios konkurencinės sąlygos su vietos darbuotojais“, – sudėtingą situaciją aptarė ekonomistas.

Kiek pozityviau Ž. Mauricas žiūri į atostogų ilginimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad reikėtų labiau susitelkti į klausimus, kaip paskatinti žmones efektyviai išnaudoti jau turimas atostogas. Jis atkreipia dėmesį, kad didinant atostogų dienų skaičių būtų galima diskutuoti apie valstybinių švenčių, kurios paskelbtos nedarbo dienomis, sumažinimą.