Pasak VK, scenarijus atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis.

„Tarptautinė aplinka vis dar išlieka nepalanki ir tai lemia, kad projektuojamas augimas yra lėtesnis nei 2011–2019 m, kai ekonomika vidutiniškai augo beveik 4 proc. Svarbu didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą, konkurencingumą, siekiant sumažinti išorės iššūkių poveikį. 2023 m. ekonomikos susitraukimą sušvelninusios investicijos yra geras to pavyzdys“, – pranešime teigė R. Ibelhauptaitė-Duobienė.

Dėl sparčios investicijų plėtros 2023 m. šalies ekonomika, tikėtina, išvengė ženklaus susitraukimo. Investicijos 2023 m. I–III ketv. Lietuvoje per metus augo 10,2 proc. nepaisant sudėtingos išorės ir vidaus aplinkos. Jos viešajame sektoriuje augo labiau nei privačiajame, ypač daugėjo inžinerinių statinių statybų.

Tiek Finansų ministerija, tiek VK prognozuoja, kad ekonomikos augimą 2024–2026 m. palaikys namų ūkių vartojimas, investicijos bei augantis eksportas. Palaipsniui atsigaunant eksporto rinkoms, 2025–2026 m. realiojo BVP plėtra bus spartesnė.

Numatomas namų ūkių vartojimo išlaidų atsigavimas 2024 m. ir tolesnis jų augimas, kurį lems stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Prognozuojama, kad situacija darbo rinkoje vidutiniu laikotarpiu bus stabili: darbo užmokestis augs ir užimtųjų skaičius išliks aukštas. Energijos išteklių kainoms stabilizuojantis, projektuojama, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu artės link 2 proc.

Rizikos dėl tolesnio Lietuvos ekonomikos augimo labiausiai susijusios su išorės paklausos ir vidaus vartojimo atsigavimo tempu. Geopolitinė įtampa ir aukštos palūkanų normos gali sulėtinti pasaulio ekonomikos augimą ir sumažinti Lietuvos eksporto galimybes.