Valstybė išnuomoja daugiau patalpų, nei pati nuomojasi, tačiau už nuomą sumoka 30 kartų daugiau, nei pati gauna pajamų. Valstybės institucijos iki šiol vengia deklaruoti valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertę, nors iš to galėtų būti daugiau naudos, įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Finansų ministerija visas valstybės įstaigas ir įmones įpareigojo iki gegužės pateikti informaciją apie valdomą nekilnojamąjį turtą. Duomenis apie valstybės nekilnojamojo turto išlaikymą, sąnaudas ir jo pritaikymą institucijų veiklai planuojama kaupti centralizuotoje duomenų bazėje ir taip mažinti valstybės biudžeto lėšas šiam turtui išlaikyti.

Negalutiniais duomenimis, institucijos valdo 30 tūkst. pastatų, kurių bendras plotas 825 mln. kvadratinių metrų. Valstybė išnuomoja daugiau patalpų, nei pati nuomojasi, o už nuomą sumoka 30 kartų daugiau, nei pati gauna. R. Kuodis sako, kad valstybinės institucijos iki šiol vengia deklaruoti valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertę.

„Daug metų siūliau biudžete deramai atspindėti nekilnojamo turto nuomos vertę, kurią kokia nors valstybinė institucija užima. Matome situaciją, kad valstybė turi kur nors geroje vietoje, Senamiestyje, parduotuvės tipo pastatą, kuriame Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pardavinėja knygas. Kiek kainuoja išlaikyti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą mes nežinome. Jeigu tas turtas valstybės, jei jis būtų išnuomotas už komercinę kainą parduotuvei, kurioje užsienio žvaigždės pirktų drabužius, akivaizdu, kad būtų geriau, o centras galėtų pardavinėti knygas mažiau prestižinėje vietoje“, – teigia R. Kuodis.

Dar prieš septynerius metus Vyriausybė patvirtino valstybės valdomo turto strategiją. Prireikė dar penkerių metų, kad būtų priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas, kuriuo įteisintas centralizuotas valstybės turto valdymas. Dar dvejus metus buvo kuriama valstybės turto informacinė paieškos sistema. Pagaliau, nuo šiemet joje valstybinės įstaigos ir įmonės kasmet privalės registruoti duomenis apie valdomą nekilnojamąjį turtą ir jo panaudojimą.

Tačiau kol kas pareikalauta centralizuotai registruoti tik administracines ir kitas patalpas. Šią sistemą administruos valstybės įmonė Turto bankas. Jis ir vertins, ar nekilnojamasis turtas naudojamas efektyviai, o nereikalingą rekomenduos parduoti. Iki šiol, kiek turto valdo, žino tik pačios įstaigos.

„Jeigu institucijos turi tokio turto, kurį atiduoda viešosioms įstaigoms, asociacijoms, paramos, labdaros fondams, vadinasi, mūsų nekilnojamojo turto bazė iš tikrųjų yra didžiulė. Detali informacija apie nekilnojamo turto objekto išlaikymo sąnaudas, sprendimų priėmimą dėl nekilnojamo turto – tokios informacinės sistemos nebuvo iki šiol. Labai tikimės, kad vis dėlto ši informacija, ją suvedus ir surinkus, prisidės prie galimybių efektyvinti valstybės nekilnojamo turto valdymą. Bus galima atsisakyti perteklinio, nereikalingo turto, žinoti, kiek tas turtas atneša išlaikymo išlaidų ir kokius sprendimus galima priimti, kurie padėtų mažinti biudžeto išlaidas“, – nurodo Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė.

Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje vienoje iš rekomendacijų nurodoma efektyviau naudoti valstybės turtą ir valdyti įmonių veiklą. Ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad palyginti su kitomis šalimis mūsų valstybinio turto valdymo efektyvumas siekia 30 proc.

„Nekilnojamo turto skaičiavimas prisidėtų prie veiklos išgryninimo, nes būtų atsikratoma veiklos, kuri yra šalutinė, kuri yra ne pagrindinė ir nebūtina valstybės įmonei funkcijoms vykdyti. Dažniausiai nuoma vis dėlto yra  šalutinė funckija, nes pagrindinė – teikti paslaugas gyventojams ir verslui.  Yra daug tokio turto, kuris naudojamas neefektyviai arba kurį būtų galima perleisti už didesnius pinigus verslui ar privačiom bendrovėm ir rinktis mažiau kainuojančius variantus. Nekilnojamo turto rinka Lietuvoje plečiasi, ypač sostinėje. Buvo daug kalbama, kad valstybės valdomos įmonės nebūtinai turi būti sukoncentruotos sostinėje, kad būtų galima efektyvinti ir decentralizuoti“, – sako J. Rojaka.

Kol kas pareikalauta centralizuotai registruoti tik administracines ir kitas patalpas. Šią sistemą administruotų ir institucijų administracines patalpas  centralizuotai valdytų bei prižiūrėtų valstybės įmonė Turto bankas.