Siekia centralizuoti

Valstybės kontrolė (VK) jau ne kartą nurodė, kad valstybės institucijos niekaip neatsisako joms nebūdingų funkcijų ir išlaiko perteklinį, net nenaudojamą turtą arba jį ne rinkos kainomis išnuomoja, perleidžia neatlygintinai valdyti įvairioms organizacijoms, bendrovėms.

Iki 2017 m. valstybė net nebuvo nustačiusi, kiek apskritai turi turto, kokia jo vertė ir kiek kainuoja jį išlaikyti, nors tai pirmasis žingsnis siekiant efektyvesnio NT valdymo. Kai tai pagaliau buvo padaryta, paaiškėjo, kad 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės valdo daugiau nei 28 tūkst. NT objektų, kurių likutinė vertė viršija 3 mlrd. eurų, vadinasi, skaičiuojant rinkos kaina, ji būtų dar aukštesnė. Kasmet šio turto išlaikymas atsieina apie 180 mln. eurų.

Tiesa, valstybė nemažai jai nereikalingo turto ir nuomoja – iš viso 250 tūkst. kv. m. Bet nuomos pajamos nepadengia NT priežiūros išlaidų – per metus gaunama 7,4 mln. eurų. Negana to, viešajam sektoriui valstybė dar ir pati nuomoja rinkoje 71,7 tūkst. kv. m ploto. VK konstatavo, kad valstybė išnuomoja NT plotus maždaug tris kartus pigiau, nei pati nuomojasi, turėdama gausybę nenaudojamų patalpų.

Ekspertai konstatuoja, kad geriausia priemonė siekiant efektyvesnio viešojo sektoriaus pastatų ir patalpų naudojimo – turto valdymo centralizavimas.

Valstybinis NT dar ir perduodamas neatlygintinai naudotis – panaudos pagrindais perleista 238 tūkst. kv. m ploto NT visokioms organizacijoms ar net privačiam verslui.

Ekspertai konstatuoja, kad geriausia priemonė siekiant efektyvesnio viešojo sektoriaus pastatų ir patalpų naudojimo – turto valdymo centralizavimas. Šiuo keliu dabar ir bandoma žengti. Valstybinis NT pamažu perduodamas Turto bankui. Šiuo metu jis valdo tik įstaigoms nereikalingą turtą, bet Vyriausybė siekia iki 2020 metų Turto bankui perduoti ne mažiau kaip 70 proc. administracinių patalpų, o jų plotas sudaro apie 17 proc. viso valstybinio NT.

Centralizavimas reiškia, jog valstybės įstaigos bus tarsi patalpų nuomininkės, o Turto bankas spręs, kaip geriau jas naudoti, nes čia dirba patyrusių specialistų, jie bendradarbiauja su NT rinkos ekspertais. Daugiausia naudos galima tikėtis viešajam sektoriui nebūtinus pastatus pardavus arba juos išnuomojus rinkos kaina.

Apimtys didėja

Kaip teigė Turto banko atstovė Aldona Grinienė, įgyvendinant valstybės nekilnojamojo turto (VNT) centralizuoto valdymo reformą, Turto bankui palaipsniui turėtų būti perduotas institucijų valdomas administracinės paskirties nekilnojamasis turtas, išskyrus įstatymu šiuo metu numatytas išimtis – Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir Konstitucinio Teismo rūmus.

Vyriausybės nutarimais jau nuspręsta Turto bankui perduoti centralizuotai valdyti 48 proc. administracinės paskirties VNT. Planuojama, kad iki 2020 m. pabaigos Turto bankas turėtų perimti valdyti 100 proc. VNT, tai yra apie 700 tūkst. kv. m ploto. Šių veiksmų tikslas – iki 10 proc. sumažinti turto valdymo ir priežiūros sąnaudas lyginant su dabar patiriamomis sąnaudomis.

Turto bankas viešųjų aukcionų būdu parduoda į Vyriausybės patvirtintą viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą arba į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktą valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus.

Tačiau A.Grinienė atkreipia dėmesį, kad Turto bankas realizuoja tik valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tuo metu kiti subjektai – savivaldybės, aukštosios mokyklos ar energetikos įmonės – pačios parduoda joms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Pagal kokią tvarką kiekviena įmonė turtą pardavinėja, dabar kyla daug klausimų.

Atsikratoma nereikalingo

2017 m. sudarytų VNT pardavimo sandorių skaičius – 173. Sudarytų pardavimų sandorių vertė 10,6 mln. eurų.

2018 m. pradžioje Vyriausybės sprendimu Viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas buvo papildytas rekordiniu skaičiumi naujų objektų – 573 objektais. Aktyviausiai nereikalingo turto atsisakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos bei miškų urėdijos.

Turto bankas nuosekliai didina parduodamo turto apimtis ir 2018 m. planuoja sudaryti sandorių už 13 mln. eurų, pardavimo sandorių skaičius sieks virš 200 objektų. 2019 m. planuoja sudaryti sandorių už 14 mln. eurų, objektų skaičius sieks 300.

Komentarai

Virgilijus Poderys

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas

Mano manymu, jeigu nėra kažkokių specifinių teisinių kliūčių, tai kiekviena valstybės valdoma įmonė arba jos dukterinė įmonė turėtų duoti Turto bankui pavedimą įvykdyti pardavimą pagal Turto banko nustatytas taisykles ir pan. Mano manymu, tai būtų ir skaidriausia, ir racionalu. Juo labiau kad tokia institucija yra įkurta, kuri turi ir jau atidirbtas procedūras, ir specialistus, ir visa kita.

Jeigu tai nepriimtina – tada galbūt ir valstybės valdomos įmonės galėtų pardavinėti turtą, bet turėtų būti nustatytos bendros Vyriausybės patvirtintos taisyklės, kad nebūtų taip, jog kaip kas sugalvojo, taip ir daro. Juk, kad ir kaip būtų, visas tas turtas yra buvęs valstybės turtu, tik po to dėl visokių teisinių "perstumdymų" jis yra tapęs akcinių bendrovių turtu, bet iš esmės tai yra valstybės turtas. Pagal kokią tvarką kiekviena įmonė turtą pardavinėja, dabar kyla daug klausimų.

Eugenijus Jovaiša

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas

Kodėl aukštosios mokyklos pardavinėja turtą, jei yra Turto bankas? Mano pozicija tokia: yra Turto bankas – tvarkykitės ir atiduokite pinigus tiems, kurie tą turtą perdavė, kurie valdė patikėjimo teise.

Dabar dažnai būna taip, kad pinigai patenka į biudžetą ir jų nebėra – tai yra didžiausia problema. Pardavinėti turėtų specialistai, o lėšos turėtų grįžti tiems, kurie valdė tą turtą. Juk pastatai parduodami, nes keičiasi demografinė situacija, poreikiai, žmonės stengiasi gyventi taupiau ir tikisi, kad sutaupytos lėšos, pardavus NT, grįš jiems atgal. Akademinė bendruomenė nenori prarasti tų pinigų, todėl ir kreipiasi į Vyriausybę leidimo parduoti NT.

Vitalijus Gailius

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Manote, kai Turto bankas pardavinėja, viskas gerai? Aš abejoju. Tarkime, periferijoje esančiam turtui parduoti skiriama minimaliai dėmesio, o koncentruojamasi į Vilnių. Jis turėtų būti realiai pardavinėjamas, o ne imituojant, nes taip turtas nuvertėja.

Nežinau, ar šiandien turto banko resursai yra pakankami parduoti tą biudžetinių įstaigų NT, o ką jau kalbėti apie verslo subjektus, valstybės įmones.

Šiaip manau, jeigu NT parduodamas skaidriai ir naudingai valstybei, mums, šios valstybės piliečiams, tai nesvarbu, kas pardavinėja. Svarbu kad tai būtų daroma skaidriai, atsakingai ir su nauda valstybei. Ir procedūras reikėtų padaryti paprastesnes, nes jeigu kažko bijodami sudarysime papildomų biurokratinių kliūčių, tai bus paskata korupcijai.