Valytojų armijos pralaimėjimas

Nevalyvi klaipėdiečiai miesto švarintojų darbą verčia niekais

Miesto valymas – sunkus darbas. Žiemą gatvių ir gatvelių, aikščių, skverų valymas primena keistą žaidimą: su smėliu ir druska ant žemės išbarstomi šimtai tūkstančių litų, pavasariop tie patys valytojai bando sušluoti ant grindinio ar asfalto likusius tų tūkstančių trupinėlius.

Kiekvieną ankstų rytą ištisa valytojų armija išeina į gatves ir kastuvais, šluotomis, traktoriais gremžia purvą, sniegą, ledą, šiukšles. Praeina pusdienis – vėl kartojasi ta pati akcija.

Nors miesto valytojai dirba, tačiau redakcija neretai gauna skaitytojų skambučių, laiškų, kuriuose skundžiamasi blogai valomomis gatvėmis, ištisomis teritorijomis.

Miesto valymo reikalais rūpinasi savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas, Miesto tvarkymo skyrius, dvi bendrovės, valančios gatves ir šaligatvius, taip pat gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės.

Pinigų yra

Į pokalbį prie apskrito stalo apie miesto valymo reikalus redakcija pakvietė savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorių Alfonsą Šimkų, Miesto tvarkymo skyriaus vedėją Ireną Šakalienę, bendrovių „Pempininkų valdos“ direktorę Polę Maskeliūnienę ir „Laukininkų valdos“ direktorę Galiną Kontrauskienę, „Klaipėdos želdinių“ generalinį direktorių Arūną Radzevičių ir „Specialaus autotransporto“ generalinį direktorių Vidą Karolį.

- Kaip žinia, viską lemia pinigai. Ar jų pakanka užtikrinant normalų miesto valymą?

G.Kontrauskienė:

- Nuo 2002 m. namų valda atsakinga už teritorijų, kurios driekiasi aplinkui gyvenamuosius namus, valymą.

Kiekvienas namas turi savo ribas, už valymą iš gyventojų renkamas nustatytas mokestis. Mokesčio dydis pagal Vyriausybės nutarimą priklauso nuo bendro gyvenamojo ploto. Mūsų valdoje įkainiai svyruoja nuo 3 iki 13 centų už buto kvadratinį metrą. Mokestį lemia namo dydis, jo gyventojų skaičius, valomos teritorijos plotas. „Laukininkų valdoje“ dirba 25 teritorijų prižiūrėtojai.

Iš gyventojų surenkamų lėšų apmokėti kiemsargių darbą pakanka. Gyventojų mokesčiai – tai ne tik kiemsargių algos. Jiems reikia inventoriaus, kitų medžiagų, smėlio, druskos, transporto.

P.Maskeliūnienė:

- Panaši padėtis ir mūsų valdose. Tačiau mūsų teritorijoje yra vietų, dėl kurių nuolat ginčijamės – kas jas turi valyti. Mano nuostata paprasta: nevaliau ir nevalysiu plotų, kurie mums nepriskirti. Už darbą reikia mokėti. Ginčytinos teritorijos priklauso miestui, jomis turi rūpintis savivaldybė. Tai – pėsčiųjų takas nuo Šilutės plento iki „Pempininkų“ centro, nemaži plotai atokiau nuo gyvenamųjų namų prie mokyklų Baltijos prospekte. Dėl šitų teritorijų valymo gauname priekaištų ir mes, tačiau jų adresatas turi būti kitas.

A.Šimkus:

- Man atrodo, kad mes dažniausiai susitariame, ką kam reikia valyti. Klaipėda apskritai pakankamai švarus miestas. Mes dažnai būname nepatenkinti miesto valymu, tačiau kai miestą aplanko svečiai, kai pamato ne tik mūsų centrines gatves ir aikštes, bet ir pakraščius, stebisi – pas mus palyginti švaru. Pakeliavus ir po išsivysčiusias šalis, pažiūrėjus, kaip ten kas atrodo, mums dėl Klaipėdos tikrai ne gėda. Tačiau šiukšlynų, nelegalių sąvartynų ir pas mus yra.

- O kodėl išlieka tie sąvartynai, apleistos, niekieno neprižiūrimos dykvietės?

A.Šimkus:

- Pagal galiojančias taisykles valdų kiemsargiai valo teritorijas aplinkui namus iki 50 metrų. Jeigu atstumai tarp namų neviršija 100 metrų – viskas tvarkoje. Tačiau kur tik atstumai didesni, teritorija tampa lyg ir niekieno. Jeigu gyvenamasis namas stovi nuo gatvės toliau nei 50 metrų – vėl problema: nėra kam valyti, nėra kam vasarą šienauti.

- Tai tokiais plotais gal ir privalo rūpintis savivaldybė?

A.Šimkus:

- Tokius ruožus mes stebime ir valome. Suprantama, gal ne iškart pastebime susikaupusias šiukšles, tačiau niekada nebūna, kad kokia teritorija būtų ilgai nevaloma. Mūsų galimybes lemia lėšos, jos skiriamos iš savivaldybės biudžeto.

Verslininkai gyvena apsileidę

- Žiemos pradžioje savivaldybė nubaudė ne vieną verslininką, neprižiūrintį savo teritorijos. Keista buvo sužinoti, kad apsileidę yra netgi didžiųjų prekybos centrų savininkai. Ar verslininkai tikrai sukelia savivaldybei problemų?

I.Šakalienė:

- Su namų bendrijomis ir valdomis mes sutariame neblogai. Tačiau didelė bėda – įvairūs komerciniai objektai, ne vienas jų net piktybiškai nevalo, nesirūpina savo teritorijomis. Miestas būtų dar švaresnis, jeigu visi rūpintųsi jiems priskirtų teritorijų priežiūra. Praėjusiais metais surašėme 128 įspėjimus ūkiniams subjektams. Tai – parduotuvės, kirpyklos, viešbučiai, kavinės. Surašėme 32 administracinių teisės pažeidimų protokolus. Baudų skyrėme 6200 litų. Tačiau ir čia mes gana dažnai būname bejėgiai. Pavyzdžiui, nuolat kartojasi miesto teršimas iš statybviečių. Manau, daugelis žino, kad mieste daug stato ne vietinės kompanijos. Daug vargo turime su „Telšių rangos“ vadovu ponu Rudakovu, kompanija „Audros rūmai“, kurie Manto gatvėje daug metų laiko aptvarą. Rudakovas baustas jau keletą kartų. O „Audros rūmai“, kurių ilgai ieškojome, gaudėme, atsipirko 100 litų bauda. Juk tai – visiškas nulis, jiems tai nedaro jokio poveikio, o miesto vaizdas tik kenčia nuo tokių veikėjų. Kai lapkritį ir gruodį daugiau snigo, už apsileidimą trys firmos, įsikūrusios M.Mažvydo alėjoje, gavo mokėti baudas.

- Tačiau neretai susidaro įspūdis, kad kai kurios gana didelės teritorijos lieka visai neprižiūrimos...

I.Šakalienė:

- Apie trečdalis visų miesto teritorijų dar neprižiūrima, jos niekam nepriskirtos. Tai ne gatvės, ne šaligatviai, bet dykvietės. Tačiau šalia Jūrininkų prospekto, kurį galime vadinti savotiškais miesto vartais, didelės teritorijos yra niekieno. Problemiška Pievų gatvė, kurioje įsikūrusi „Pajūrio mediena“. Mes neturime tiek lėšų, kad deramai prižiūrėtume visus miesto kampelius.

- O paplūdimiai? Juk jie – taip pat miesto teritorija?

I.Šakalienė:

- Praėjusiais metais miesto paplūdimius blogai prižiūrėjo „Pamario pliažai“, jiems buvo pareikštos net 8 pretenzijos už netvarką Melnragės ir Girulių paplūdimiuose. Smiltynėje reikalai buvo daug geresni, tačiau tenai susirenka kultūringesni poilsiautojai.

Daugiau sniego – daugiau pinigų

- Daugelis kritikuoja gatvių, šaligatvių valymą. Kaip organizuojamas šis darbas?

V.Karolis:

- „Specialus autotransportas“ valo gatves. Mes pasiruošę darbams, turime reikalingos technikos, tik mums trūksta lėšų. Jeigu norėtume miestą tvarkyti pagal aukštesnius standartus, lėšų reikėtų turbūt dvigubai daugiau. Šiemet žiema mums labai prasta. Mums moka pinigus, kai dirbame. O kaip uždirbti, jeigu visai nėra sniego? Mums savivaldybė moka tik už konkretų darbą: kai sniego nėra, mums moka tik už budėjimą. Namų valdos nuolat renka mokesčius iš gyventojų, o „Specialus autotransportas“ – visai kitokioje padėtyje. Mūsų uždarbis panašus į šilumininkų: šaltesnė, snieginga žiema mums pelningesnė. Mums neparanki tik trejus metus galiojanti sutartis su savivaldybe – tokie konkursų terminai per trumpi, bendrovė negali strategiškai planuoti perspektyvos, pirkti technikos. Mes ieškome užsakymų kituose miestuose.

- Jūs užsiminėte apie viešuosius konkursus. Tokiomis pat sąlygomis dirba ir „Klaipėdos želdiniai“. Kaip Jūs, pone Radzevičiau, vertinate jų terminus?

A.Radzevičius:

- Galiu pritarti Vidui Karoliui, kad treji sutarties su savivaldybe metai – tai ne ilgalaikė sutartis. Prieš trejus metus savivaldybė apskritai pirmą kartą viešai pirko naują paslaugą – rankinį miesto valymą. Pirmaisiais metais mes sutaupėme miestui apie milijoną litų, vėliau – dar apie pusę milijono. Patyrėme, kad miesto valymui būtina mažoji technika. Nors ji vadinama mažąja, bet kainuoja labai brangiai. Vakaruose pirkome naudotas mašinas, bet pamatėme, kad jos gali daug. Naujas universalus traktoriukas kainuoja ne mažiau 150 tūkst. litų. Kaip tiek uždirbti?

- Manau, daugelį domina valymo operatyvumas. Kaip sutartyse su savivaldybe nurodyta, kada gatvės, šaligatviai turi būti nuvalyti?

A.Radzevičius:

- Šaligatviai, autobusų stotelės turi būti nuvalyti iki 7 val. ryto. Tačiau būna išimčių. Mes laiku nuvalome, o septintą ar aštuntos pradžioje vėl pradeda snigti. Tada ant mūsų galvų pasipila kritika. Mūsų darbas beveik nematomas, dirbame, kai dauguma miestiečių dar miega ar tik keliasi iš lovų. O kai tik rytą pradeda snigti – atrodo, kad mes nieko neveikėme. Dirbame ir sningant, tik bėda, kad mūsų darbą stichija paverčia niekais.

V.Karolis:

- Sutartyje numatyta, kad miesto gatves turime nuvalyti per keturias valandas. Tačiau jeigu nuolat sninga, jeigu tai šąla, tai atšyla – tada turime daugiausiai rūpesčių. Bet man atrodo, kad ir praėjusią, ir šią žiemą didelių pretenzijų niekas nereiškė. Mūsų tarnybos budi visą parą, operatyvumas – pakankamas, aš pats esu patenkintas mūsų žmonių darbu.

- O dėl kurių miesto vietų valymo savivaldybė sulaukia daugiausia skundų?

I.Šakalienė:

- Skundų gauname pakankamai. Labiausiai žmonės nepatenkinti centrinės miesto dalies valymu, ypač šaligatviais. Galiu pastebėti, kad problemos beveik nesikeičia nei vasarą, nei žiemą. „Klaipėdos želdiniai“ valo miestą 5-6 val., kitą kartą išeina valyti miesto po pietų. Tačiau teritorijų valytojai, dirbantys komerciniuose objektuose, į darbą išeina maždaug 8 ryto. Miestiečiai mato ir nesupranta: vieni plotai nuvalyti, kiti – ne. Taip elgiasi daugybės komercinių įmonių valytojai. Tai yra nepatogu ne tik žiemą: vasarą vėjas šiukšles nešioja po visą gatvę, ten, kur buvo valyta, – vėl gali dirbti iš naujo. Pati ne kartą mačiau, kaip kiemsargiai vakarais nuo šaligatvių kirviais bando daužyti ledą. Ne tada reikia dirbti tokius darbus, žmonės tada teisėtai skundžiasi.

A.Radzevičius:

- Tik po tam tikrų savivaldybės pastangų su „Klaipėdos želdiniais“ kai kurie komerciniai objektai sudarė teritorijų valymo sutartis. O kas dėjosi žiemos pradžioje M.Mažvydo alėjoje? Centrinė pėsčiųjų alėja buvo ypač blogai valoma. Kai savivaldybė prispaudė, kai kurie savininkai sukruto. Bet praėjo laikas ir parduotuvė „Iki“ vėl apsileido. Kai kurios firmos kreipėsi į mus, susitarėme ir išvadavome juos nuo valymo rūpesčių. Palankiai sureagavo restoranas „Čili kaimas“, tačiau ir juos, kiek žinau, turėjo prispausti pats miesto meras.

- Tai gal „Klaipėdos želdiniai“ užsiprašo kosminių kainų už tą valymą?

A.Radzevičius:

- Ne, juk mums beveik tas pats. Įsivaizduokite, kuria nors gatve važiuoja mūsų mažoji technika, valo šaligatvį, staiga, privažiavus ne mūsų objektą, vairuotojui reikia pakelti visus padargus ir tuščiai pravažiuoti gal 50-70 metrų. Taigi mums patogiau valyti viską iš eilės, o paslaugos kainų iki dangaus mes tikrai neužlenkiame.

- Argi verslininkams patogu gyventi šiukšlėse, per ledą ar sniegą neprieinamose patalpose ir nesirūpinti, ką apie juos galvos klientai? Ką jie galvoja apie savo prestižą?

A.Radzevičius:

- Mūsų pastabos jiems dažnai būna kaip nuo žąsies vanduo. Juk kai kurių verslininkų tik ausys iš pusnių kyšo – o jiems viskas gerai.

Nekultūringi miestiečiai

- Ar pašnekovams neatrodo, kad miesto valytojų pastangas menkina žema gyventojų kultūra? Juk atliekos, šiukšlės neretai metamos bet kur, šiukšlių konteineriai užkemšami baldais, dėžėmis, o juos dar nuolat „tikrina“ asocialūs asmenys?

A.Šimkus:

- Taip, tai yra socialinė problema. Kol mieste nesutvarkyta atliekų šalinimo sistema, tol šiukšlių konteineriai prieinami bet kam. Nekalbu apie priekaištus atliekų vežėjams, jie laiku dirba savo darbą. Bet pažiūrėkite – konteineris stovi pustuštis, o aplinkui jį – jūra šiukšlių. Taip atsitinka, kai po juos pasirausia benamiai, valkatos. Kita bėda – negabaritinių atliekų išvežimas. Nors ir stengiamasi padėti gyventojams, juos periodiškai informuojame, kada galima atsikratyti senų baldų ar buitinių prietaisų, bet mažai kas paiso mūsų pastangų.

P.Maskeliūnienė:

- Yra ir kita aplinkybė, rodanti gyventojų kultūrą. Visi norėtų, kad iš daugiabučių namų kiemų būtų išvalytas ir išvežtas sniegas. Tačiau kaip tai padaryti, kai visi kiemai prigrūsti stovinčių automobilių? Į tokius kiemus neįvažiuos netgi mažoji technika.

V.Karolis:

- Su automobilių savininkais turėtų daugiau dirbti namų valdos, bendrijos. Būtų galima perspėti gyventojus, kad vieną dieną bus valomi vieni kiemai, kitą dieną – kiti. Gal taip žmonės geriau supras? O kviesti policiją ir daryti tvarką – ne geriausia išeitis.