Vartotojų pasitikėjimo rodiklis liepą, palyginti su birželio mėnesiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu iki minus 8-ių, pranešė Statistikos departamentas.

Liepą gyventojai pesimistiškiau vertino galimybės nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas, o geriau - šalies ekonominės padėties perspektyvas, teigiama Statistikos departamento pranešime.

11 proc. gyventojų liepos mėnesį teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 34 proc. - kad pablogėjo, 54 proc. - kad nepasikeitė (birželį - atitinkamai 142 31 ir 57 proc.). Vertindamas tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 17 proc. tikėjosi, kad ji pagerės, 16 proc. manė, kad pablogės, o 62 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis (birželio mėnesį - atitinkamai 20, 18 ir 58 proc.).

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 24 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 38 proc. - kad pablogėjo, tiek pat - kad nepasikeitė (birželį - atitinkamai 22, 35 ir 41 proc.). 29 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 22 proc. - kad pablogės, o 45 proc. prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (prieš mėnesį - atitinkamai 27, 24 ir 45 proc.).

Liepos mėnesį kas trečias gyventojas prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, kas penktas - kad mažės (birželį - atitinkamai 32 ir 23 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 35 proc. gyventojų, o 27 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (birželio mėnesį - atitinkamai 37 ir 24 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepos mėnesį skyrėsi 9 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 5, o kaime - minus 14. Mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis per mėnesį padidėjo 1 procentiniu punktu, kaime - sumažėjo 5 procentiniais punktais.