„Lietuvos vartotojai aktyviai domisi savo teisėmis ir jų užtikrinimu, yra reiklūs ir skatina verslininkus laikytis profesinio atidumo standartų. Tačiau pastebime ir kitą tendenciją – nepagrįstų prašymų skaičiaus didėjimą, kas rodo, jog vartotojai ne visuomet paiso teisės aktuose nustatytų vartotojo pareigų“, – pranešime sako VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė.

Tarnyba pernai ne teismo tvarka išnagrinėjo 4 726 vartotojų ir verslininkų ginčus – jų skaičius išaugo 4 procentais. Tuo metu atmestų vartotojų prašymų, lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo ketvirtadaliu.

Dažniausiai vartotojų prašymai pripažinti nepagrįstais nustačius, kad prekės trūkumai atsirado ne dėl pardavėjo kaltės, o, pavyzdžiui, dėl vartotojo padarytų mechaninių pažeidimų, taip pat pasitaikė atvejų, kai vartotojai norėjo grąžinti kokybišką, tačiau jau panaudotą prekę. Analizuojamu laikotarpiu taikiai išspręstų ginčų dalis sudarė 43 proc., t.y. ginčai išspręsti šalių sutarimu.

Daugiausia, 41 proc. ginčų, kilo dėl avalynės ir drabužių, kiek daugiau nei ketvirtadalis ginčų –  dėl elektrotechnikos prekių.

Vartotojai taip pat kreipėsi dėl pardavėjų atsisakymo parduoti prekes už nurodytą kainą, priimti per 14 dienų grąžinamas prekes, taip pat dėl vartotojams nesudaromų sąlygų tinkamai apžiūrėti prekės. Pirkdami internetu vartotojai dažniau kreipėsi dėl socialiniuose tinkluose bei telefonu įsigytų prekių, kurios vartotojams nebuvo pristatomos, o sumokėti pinigai nebuvo grąžinami.

Taip pat padaugėjo atvejų, kai vartotojai perka iš Lietuvos arba Europos Sąjungos pardavėjų, tačiau pinigai už prekes yra pervedami į Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Kinijoje esančias sąskaitas. Vėliau tokio pardavėjo internetinis tinklalapis išjungiamas ir pardavėjas tampa nepasiekiamas. Tokiais atvejais apginti vartotojų interesus itin sudėtinga.

Paslaugų srityje vyravo vartotojų prašymai dėl neįvykusių bei atšauktų renginių, renginių kokybės. Trimis atvejais atšauktų renginių organizatoriumi buvo Estijoje registruota bendrovė.