Verkia Klaipėdos grindinys

Daugelį dešimtmečių Klaipėdos grindinys buvo lyg bevertis dalykas. Po II pasaulinio karo pabaigos daugelis grįstų miesto centro gatvių buvo išasfaltuotos. Dideli grindinio kiekiai buvo paprasčiausiai išvogti. Ruošiantis rekonstruoti senamiesčio Turgaus ir Daržų gatves susirūpinta, kur gauti akmenų ir kiek tai kainuos.

Grindinys – brangus dalykas

Turgaus ir Daržų gatvių rekonstrukcijos projekto autorius inžinierius Vytautas Šliogeris nesunkiai įtikino miesto politikus, kad senoviniai Klaipėdos grindinio akmenys – didelis miesto turtas.

Turgaus ir Daržų gatvių rekonstrukcijos projektuose numatoma atstatyti iki II pasaulinio karo buvusius grindinius. Darbai gali tęstis kelerius metus, nes Turgaus gatvės važiuojamąją dalį ir šaligatvius numatoma perkloti atsižvelgiant į istorinę medžiagą. Kadangi Daržų gatvėje keli pastatai dar laukia restauracijos, todėl jos važiuojamoji dalis bus rekonstruojama vėliau.

Tyrinėdamas istorinę medžiagą V.Šliogeris nustatė, kad Turgaus gatvės važiuojamoji dalis buvo grįsta kalibruotais tašytais akmenimis, kelkraščiai – iš skelto, o latakai – iš tašyto akmens.

Šaligatviams numatoma kloti granito plokštes, o nuo šių plokščių iki pastatų bus smiltainio trinkelės. Architektas pasiūlė atsisakyti bordiūrų, kurių iki karo Turgaus gatvėje nebuvo. V.Šliogerio nuomone, pėstiesiems bus patogu vaikščioti, gatve galės lengvai judėti neįgalieji.

Tokia gatvės restauracija kainuos nepigiai: miestui teks mokėti už prieš dešimtmečius padarytas klaidas. Dar neaišku, kur rasti grindinio klojimą išmanančių meistrų. Reikės perrinkti visą Turgaus gatvės grindinį, nes ir po esamu, ir po būsimu grindiniu numatoma dėti gumą, kuri sumažintų triukšmo lygį važiuojant automobiliams.

Po pilku asfaltu

Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai pamena, kad daugelis centrinių miesto gatvių buvo grįstos. Tačiau intensyvėjant transporto eismui, klojant požemines komunikacijas grindiniai buvo beatodairiškai naikinami, šiandien jų likę vos keliose nuošalesnėse gatvėse.

V.Šliogeris, domėjęsis grindinių likimu, pasakojo, kad pirmasis grindinių naikinimo etapas vyko pokario metais. Tada vyravusi nuostata Klaipėdoje sunaikinti bet kokią vokiškąją dvasią palietė ne tik architektūrą, bet ir gatvių dangą. Niekas per daug nesirūpino, kad karo žaizdų paženklinti grindiniai būtų deramai atstatyti.

Kažkada Liepų gatvė buvo grįsta brangiu, mozaika klotu vadinamuoju Prahos stiliaus grindiniu. Dabar jo fragmentas likęs tik palei K.Donelaičio aikštę.

Daug negalvojant po asfaltu atsidūrė Šaulių, Danės, J.Karoso, S.Šimkaus, S.Daukanto ir daugelis kitų gatvių. Ar jų grindiniai bus kada atstatyti - šiandien dar nežinia.

Turtas už tvoros

Bendrovės „Klaipėdos keliai“ generalinis direktorius Vilius Kazlauskas pasakojo, kad bendrovė „Kauno granitas“ iki šiol gamina skaldyto akmens grindinį. Jis visai nepanašus į kalibruotą, laiko nugludintą grindinį. Tona skaldyto akmens grindinio kainuoja apie 400 litų, tačiau šio kiekio pakanka išgrįsti visai nedidelį plotą.

Pasak V.Kazlausko, didžiausi tašyto grindinio kiekiai šiuo metu yra senojoje Uosto gatvėje. Kai gatvės dalis pateko į uosto teritoriją, grindinys buvo panaudotas senamiestyje prie restorano „Memelis“. Kita gatvės dalis dar uosto tvoros neaptverta, tačiau iki šiol paminklosaugininkai neleido jo ardyti ir naudoti įvairiose senamiesčio vietose. Matyt, dabar jų nuomonės pasikeis, nes senajame Vitės kvartale grindinį saugoti nebėra prasmės.

Uosto gatvės grindinys buvo panaudotas ir Teatro aikštėje, jo dar prireiks rekonstruojant Turgaus gatvę: čia po asfaltu gali būti likę tik apie 30-40 proc. senojo grindinio.

V.Kazlauskas tikino, kad miesto centre po asfaltu grindinys daug kur nepaliestas, esant reikalui jį būtų galima panaudoti.

Savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komitetas, svarstęs Turgaus gatvės rekonstrukcijos pasiūlymus, įpareigojo Miesto ūkio departamentą pasirūpinti, kad senųjų miesto gatvių – Nemuno ir Uosto - grindiniai neatitektų uostui ir nebūtų išgrobstyti. Šios gatvės patenka į uosto plėtros teritoriją, grindiniai uostui nereikalingi.