Įmonėms, galvojančioms, kaip išgyventi per sunkmetį, pasiruošę padėti kūrybingi studentai. Jų pasiūlytos idėjos gali virsti išskirtiniais produktais, suteiksiančiais konkurencinį pranašumą.

Šimto komandų pasiūlymai

Ekologiški lipdukai brangiems daiktams apsaugoti, energiniai keksiukai, dantų šepetėliai su mokomąja programa vaikams – tai studentų sukurti produktai, kurių galbūt netrukus rasime prekybos centruose. Į šias ir kitas idėjas dėmesį šalies įmonių atstovai atkreipė kasmetėje Vilniaus universiteto (VU) organizuojamoje geriausių rinkodaros darbų parodoje "Idėja 2009".

Šįmet savo sukurtus produktus verslininkams pristatyti pageidavo 99 komandos iš įvairių aukštųjų mokyklų, bet buvo pakviestos 40 komandų iš VU, Šiaulių universiteto, Kauno technologijos universiteto (KTU), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, LCC tarptautinio universiteto, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro, Utenos bei Vilniaus kolegijų ir Vilniaus kooperacijos kolegijos.

"Kiekvienas studentas gali kurti, o projektas parodė, kad mūsų studentai turi didelį kūrybinį potencialą, – sakė KTU Marketingo katedros lektorė Indrė Jucaitytė. – Studentai įgytas žinias mokomi pritaikyti praktikoje, įgyvendindami realius, visuomenei aktualius projektus."

Naujovės sudomino verslą

Parodoje įvairių specialybių studentai rungėsi pristatydami unikalias arba modifikuotas idėjas bei produktus. Kai kurios iš jų iškart sudomino verslininkus – jauniesiems mokslininkams buvo pasiūlytos bendradarbiavimo sutartys.

"Planavome įsigyti vieną idėją, bet nutarėme investuoti į dvi, – po renginio sakė bendrovės "Palink", valdančios prekybos tinklą "Iki", atstovas spaudai Valdas Lopeta. – Gamybą organizuosime mes, bet studentai turės galimybę uždirbti iš savo idėjų."

Prekybos tinklo "Iki" parduotuvėse kitąmet rasime studentų kurtų energinių keksiukų ir dantų šepetėlių su mokomąja programa vaikams. "Iki" atstovai idėjas vertino pagal jų racionalumą, pritaikymą ir galimybę įgyvendinti Lietuvoje.

Prekybos tinklas su idėjų autoriais pasirašys sutartis, vėliau planuojama sudaryti veiksmų planą, apsispręsti, ar studentai toliau dalyvaus įgyvendinant idėją ar tiesiog ją parduos.

Pasitelkė ekologiją

Energinius keksiukus sukūrusios keturios KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentės nesitikėjo, kad jų produktu susidomės verslininkai.

"Tiesiog atlikome užduotį, kurią gavome per paskaitas, – pasakojo būsimoji ekonomistė Sandra Šukytė. – Negalėjome patikėti, kad keksai pateks į prekybos centro lentynas ir netgi iš to uždirbsime."

Paklausta, kuo šie saldumynai skiriasi nuo kitų, kuriuos galima rasti parduotuvėse, S.Šukytė pabrėžė, kad tai – ekologiškas, menkai kaloringas produktas, kurį galima vadinti energiniu užkandžiu. Kekso sudėtyje yra veikliųjų medžiagų kofeino ir taurino, kurios suteikia energijos. Be to, šie keksai – maži, vieno kąsnio saldumynai.

"Plūdurų" komanda pasivadinę KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentai parodoje pristatė ekologiškus lipdukus "SafeSticker", pagamintus iš lengvai suyrančių medžiagų. Lipduko paskirtis – apsaugoti brangius daiktus. "SafeSticker", išbuvęs vandenyje apie 30 sekundžių, išsipučia ir tokiu būdu iškyla į vandens paviršių neleisdamas daiktui, ant kurio paviršiaus jis pritvirtintas, nuskęsti. Lipduko autoriai laimėjo "Grand Prix" pirmą vietą.

O Šiaulių universiteto antrakursiams pavyko sukurti dantų šepetėlius vaikams su įdiegtomis mokomosiomis programomis.

"Nuo vaikystės reikia mokytis taisyklingai valyti dantis, o įdiegta programa nurodo, kokį judesį atlikti", – apie produktą pasakojo viena jo autorių Jolita Venckutė.

Idėjos lieka stalčiuose

Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas, penkioliktus metus konsultuojantis inovatyvias įmones, įsitikinęs, kad tokie renginiai kaip "Idėja 2009" yra gana reikšmingi. Dviejų pasaulių – mokslo ir verslo – atstovai ne tik gali pasikalbėti apie idėjas, bet kartu jas kurti, tobulinti ir paleisti į rinką.

"Dažnai didžiuojamės studentais, kurie siūlo kūrybiškas idėjas, bet dar labiau reikėtų didžiuotis įmonėmis, kurios tas idėjas realizuoja, – samprotavo K.Gečas. – Jeigu nebūtų bendradarbiaujama su gamybininkais, paslaugų tiekėjais, tos idėjos liktų stalčiuose."

Jis atkreipė dėmesį, kad iš dešimties puikių idėjų į rinką patenka viena kita. Mokslininkai teikia žinias, bet esą ne jie lemia, kiek inovacinės veiklos bus vienoje ar kitoje įmonėje. Tiriamąją veiklą dažnai priskiriame mokslininkams, bet, anot K.Gečo, tuo taip pat užsiima ir įmonės – kurdamos naujus produktus jos naudojasi ne tik mokslininkų, bet ir savo darbuotojų, kitų rinkos atstovų žiniomis.

Nereikia noro keistis

Sunkmečiu nustojusiems investuoti į inovacijas K.Gečas pataria keisti požiūrį, nes inovatyvus mąstymas susijęs su ilgalaike įmonės sėkme. Esą būtent dabar vertėtų galvoti apie strateginius sprendimus, pasitelkti kūrybingumą, darbuotojų žinias ir gebėjimus.

Mokslininkai taip pat pirmiausia turėtų suprasti įmonių poreikius, kurie sunkmečio sąlygomis daugiausia susiję su išgyvenimu. Daug kas priklauso ir nuo inovacinių gebėjimų įmonėse, savininkų ir darbuotojų pasirengimo keistis, kurti naujus produktus. Įtakos turi ir įmonės kultūra, aplinka, o pastaroji, pašnekovo įsitikinimu, dabar tikrai gana palanki.

"Kai nenorime, negalime, nepajėgiame ar tingime, dažniausiai kaltiname aplinką, bet iš tiesų mes tik nebūname nusiteikę pokyčiams, – kalbėjo K.Gečas. – Žmonėms būdingas pastovumo siekis, konservatyvumas, o inovacijos visuomet susijusios su rizika ir pokyčiais." Juolab kad šiuo metu inovatyvioms įmonėms taikomos mokesčių lengvatos, yra galimybių gauti finansinės paramos iš ES struktūrinių fondų.

Pinigų stygius – ne kliūtis

Jeigu įmonė nuolatos atnaujina savo produkciją, stengiasi sukurti naują pridėtinę vertę, vadinasi, ji eina inovacijų kelių.

"Nereikėtų inovacijų suvokti kaip stebuklingo reiškinio, kuris skirtas išrinktiesiems, – mano K.Gečas. – Kiekviena įmonė savo rinkoje turi galimybių keistis, siūlyti naujus produktus, nes jeigu to nedarys, ją greit kas nors pasivys, neliks konkurencinio pranašumo."

Jis įsitikinęs, kad pinigų trūkumas negali būti kliūtis ar lemiamas trūkumas, kuris užkirstų kelią įmonei dirbti inovatyviai. Esą iš esmės viskas priklauso nuo darbuotojų ir inovacinių gebėjimų įmonėje.

"Jeigu turėtume daug pinigų, ar būtume inovatyvūs, ar reikėtų stengtis?" – retoriškai klausė K.Gečas. Esą pinigų trūkumas dažnai tampa pasiteisinimu, nes bijoma inovacijų, kurios susijusios su rizika ir permainomis.