Daugumos kultūros renginių likimas priklauso nuo rėmėjų dosnumo, tačiau gausios paramos tikėtis iš sunkmečio užspeistų įmonių būtų naivu. Festivalių rengėjai panikuoja, o verslininkai gūžčioja pečiais.

Verslas – didžiausias ramstis

Daugelio tradicinių ir jau kultūros vertybėmis tapusių festivalių biudžetų pagrindą sudaro rėmėjų lėšos.

"Įmonės visais laikais buvo vienas pagrindinių kultūros projektų rėmėjų, be jų indėlio renginiai būtų kuklesni, nes valstybės skiriamos lėšos gana nedidelės", – apie glaudų bendradarbiavimą su verslininkais kalbėjo Pažaislio muzikos festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta.

Jam pritarė viena iš "Kauno Jazz" organizatorių Audra Jučienė. Esą verslo bendruomenė jaučia atsakomybę remti ir yra linkusi dalytis pelnu su festivalių organizatoriais.

Rėmėjų dosnumas išgaravo

Sunkmečiu, kai įmonių vadovai neriasi iš kailio bandydami išsaugoti verslą, prašyti finansinės paramos kultūros projektams – ne pats palankiausias metas. Kai kurie ilgamečiai renginių rėmėjai, kad ir kaip norėtų likti tarp rėmėjų, skirti lėšų projektams nebeturi galimybės, nes jau vargiai uždirba pelno arba yra atsidūrę bankrutuojančių įmonių gretose.

"Kol kas nesame tikri, kiek pavyks pritraukti lėšų, nes daugelis įmonių vertina galimybes, svarsto, kiek gali skirti pinigų", – verslininkų sprendimo laukia J.Krėpšta. Šiandien jis žino tik tiek, kad parama bus kuklesnė. Esą išgirdę prašymą aukoti, verslininkai traukia pečiais ir prašo palaukti atsakymo. Pavyzdžiui, pernai ar ankstesniais metais tokiu metu įmonės jau būdavo apsisprendusios, kiek aukoti festivaliams.

Klaipėdoje džiazas neskambės

Klaipėdiečių pasididžiavimu laikomas, žiūrovų iš visos šalies ir užsienio sutraukiantis Klaipėdos džiazo festivalis šiemet ištikimų gerbėjų džiazo virtuozais nebedžiugins. Festivalio organizatoriai neseniai priėmė sprendimą šįmet renginio neorganizuoti.

"Kitokio sprendimo negalėjome priimti, nes nebeturime rėmėjų. Gausiausiai iki šiol mus remdavo nekilnojamojo turto bendrovės ir bankai, kuriems šiuo metu ypač sunku", – apgailestavo viena festivalio organizatorių Inga Grubliauskienė.

Iš festivalių žemėlapio pirmasis išnykęs Klaipėdos džiazo festivalis buvo nekomercinis, o šiandien tokiems išgyventi sunku. I.Grubliauskienę stebina valstybės politika skirti milijonus vieno miesto – Vilniaus – kultūriniams renginiams, be globos paliekant kitų miestų renginius.

"Interneto svetainėms kurti ministerijos skiria po pusę milijono, o kiek didesniam kaip 800 tūkst. litų festivaliui lėšų nerado", – piktinosi I.Grubliauskienė.

Rėmimo biudžetus apkarpė

Kone kiekviena socialiai atsakinga, pelningai dirbanti bendrovė kasmet skiria lėšų ir socialiniams projektams, turi rėmimo programas. Kultūros, sporto ir kitus projektus globojantys verslininkai žada ir sunkmečiu jų nepalikti likimo valiai. Tiesa, biudžetai šįmet bus kuklesni.

"Rėmimą laikome savo pareiga, kad ir kaip sunku šiandien būtų, visiškai nuo šios veiklos neatsiribosime. Mums rūpi projektai, kurie turi išliekamąją vertę, kuriais puoselėjamos tradicijos", – pasakojo bendrovės "Stumbras" rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys.

Kasmet "Stumbras" skiria lėšų dešimčiai ar daugiau projektų. Didžiausia parama skiriama Pažaislio muzikos festivaliui. A.Čiburys apgailestavo, kad šiemet bendrovė neturi galimybių imtis naujų projektų, o tiems, kuriuos paprastai remia, galės duoti šiek tiek mažiau pinigų.

"Mažiname įmonės išlaidas, todėl esame priversti peržiūrėti ir rėmimo politiką, tačiau tai nereiškia, kad liksime abejingi kultūros renginiams, kuriems verslo parama yra būtina", – sakė A.Čiburys.

Perpus rėmimo biudžetą šįmet sumažino bendrovė "Arauša", kuri įvairiems projektams skirdavo apie 100 tūkst. litų per metus.

"Metų pradžioje apie paramą nė negalvojome, nes lūkesčiai kėlė nerimą, tačiau dabar įmonės finansinė padėtis gerėja, todėl remsime kultūrą", – pasakojo "Araušos" direktorius Algirdas Ruokis.

Naujokai liks be paramos

Verslo bendruomenė žada nenusigręžti nuo tradicinių renginių, socialinių projektų, kuriems yra pratę aukoti, tačiau lėšų naujiems projektams pritraukti bus sunkiau.

"Kasmet sugalvodavome daug naujų akcijų, iniciatyvų, bet šiemet teks susilaikyti, naujų idėjų nevystysime", – sakė prekybos tinklo "Iki" atstovas spaudai Tomas Vaišvila. Paprastai "Iki" daugiausia dėmesio skiria socialiniams į šeimą ir vaikus orientuotiems bei ekologijos projektams. Prekybos tinklo rėmimo biudžetą sudaro daugiau kaip 0,5 mln. litų. T.Vaišvila teigė, kad verslininkai remti iniciatyvas gali nebūtinai finansiškai. Esą kiekvienas gali rasti būdą, kaip pagelbėti sveikintiną idėją puoselėjantiems visuomenininkams.

Socialinę atsakomybę jaučia ir mažos įmonės, kurių biudžetai siekia kelis šimtus tūkstančių litų. Pasak "MGI In Salvo" auditorės Eglės Žiemienės, jeigu kiekviena smulkioji įmonė numatytų nors kuklų rėmimo biudžetą, gyventume kultūringesnėje ir laimingesnėje visuomenėje. 1 mln. litų biudžetą turinti "MGI In Salvo" kasmet randa kelias dešimtis tūkstančių "Žalgirio" klubui, Pažaislio muzikos festivaliui ir kitiems reikšmingiems projektams.

Ramūnas Gaukštas, bendrovės "Siemens" ryšių ir rinkodaros vadovas

Tikroji labdara ir parama – dar tik besiformuojanti socialinės atsakomybės apraiška Lietuvoje. Tad šaltas ekonominis dušas labai greitai atsijos, kam labdaros projektai buvo tik madingas rinkodaros įrankis, o kas iš tiesų siekė padėti. "Siemens" rėmimo strategija Lietuvoje paremta ilgalaike partneryste meno ir kultūros, mokslo ir švietimo, sporto srityse bei šios partnerystės kuriama verte visuomenei. Jau aštuonerius metus esame Nacionalinio operos ir baleto teatro mecenatas, festivalio "Nida Jazz" rėmėjas, eilę metų bendradarbiaujame su mūsų šalies technologijų universitetais, prisidedame ir prie lauko teniso populiarinimo Lietuvoje. Nors 2009 m. paramai planuojame skirti mažiau lėšų, tačiau minėtus ilgalaikius rėmimo projektus tikimės sėkmingai tęsti.