Šiuo metu plastikas vandenynuose sudaro 82 proc. visų šiukšlių. Plastiko kamšteliai kartu su plastikiniais buteliais yra viena dažniausiai aptinkamų vienkartinių plastiko atliekų. Dėl to ES patvirtino direktyvą, kurioje iškėlė tikslą iki 2029 metų kasmet surinkti bent 90 proc. PET pakuočių. Kad jų kamšteliai netaptų dar vienu taršos šaltiniu, jie turės būti tvirtinami prie pakuočių.

Tačiau šalies verslui toks reikalavimas atrodo perteklinis bei pareikalausiantis nemažai investicijų.

„Pasisakėme prieš reikalavimą tvirtinti kamštelius. Pagrindinis mūsų argumentas – Lietuvoje nėra tokios problemos, kaip tarša užstatinės taros plastiko kamšteliais. Taip, iš anksčiau yra likę kamštelių, tačiau dabar turime užstato sistemą, kuri garantuoja labai aukštą pakuočių, o kartu ir jų kamštelių grąžinimą – kol kas nė vienai šaliai nepavyko startuoti taip sėkmingai, kaip mums“, – pranešime cituojama Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė.

Tuo metu Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos valdybos narys Robertas Šnaras sako, kad toks pokytis gali reikšti tai, jog verslui reikės investuoti į naują įrangą. Be to, jo teigimu, ne pelno organizacija „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) šią problemą sprendžia.

Reklama

„USAD puikiai sprendžia tiek taršos PET pakuotėmis, tiek jų kamšteliais problemą. ES nutarė su tarša PET tara ir plastiko kamšteliais kovoti atskirai. Nebuvo suprasta, kad tai ne dvi atskiros, o viena problema, kurią išsprendžia užstato sistema“, – sakė R. Šnaras.

USAD vadovas Gintaras Varnas teigia, kad dauguma plastikinių butelių yra grąžinami su kamšteliais.

„Dauguma mus pasiekiančių PET pakuočių atkeliauja su kamšteliais. Tikslių skaičių neturime, bet manau, kad neužsukti būna tik keli procentai taros, taigi apie 95-97 proc. pakuočių grąžinamos su kamšteliais. Ir tokie rezultatai suprantami. Juk užsukta PET pakuotė lengvai išsaugo pirminę formą, o tai būtina sąlyga norint ją sugrąžinti ir atsiimti užstatą“, – sako USAD vadovas.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Europos Parlamentas balsavo už visą Bendriją apimsiantį vienkartinių plastikinių daiktų draudimą. Draudžiami bus tokie plastiko gaminiai, kaip šiaudeliai, stalo įrankiai, indai ir krapštukai.

Įstatymo tekstas jau buvo patvirtintas derybose su ES valstybėmis narėmis, o dabar jį į savo teisines bazes įtrauks ES šalys. Draudimas įsigalios nuo 2021-ųjų.

Įstatymu numatoma, kad iki 2029-ųjų 90 proc. plastikinių butelių bus surūšiuota. Taip pat numatyta, kad plastikinių butelių gamybai iki 2025 metų bus naudojama 25 proc. antrinių žaliavų, o iki 2030 metų – 30 proc.