Nemaža dalis verslo ir biudžetinių įstaigų dar nepasinaudojo elektros rinkos liberalizavimo galimybėmis. Skaičiuojama, kad pernai įmonės už elektrą permokėjo per 17 mln. litų, o ją pirkusios laisvojoje elektros rinkoje sutaupė milijonus.

Pasirinkę sutaupė

Nuo šių metų sausio į laisvąją elektros energijos rinką turėjo įsilieti daugiau kaip 10 tūkst. įmonių, kurių naudojama didžiausia leistinoji galia yra lygi arba viršija 30 kW. Tokių įmonių spektras labai didelis – nuo mažų parduotuvių iki vaikų darželių. Prieš daugiau nei porą metų į laisvąją elektros rinką jau yra įžengusios didelės įmonės, prieš daugiau nei metus – vidutinės.

Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pastebėjimu, laisvojoje elektros rinkoje elektrą perkančios įmonės nemenkai sutaupė.

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovo Algirdo Juozaponio teigimu, 2011 m. garantinio tiekėjo taikoma elektros energijos kaina buvo vidutiniškai 2 centais už 1 kWh didesnė nei vidutinė kaina laisvojoje elektros energijos rinkoje. „Mūsų klientai, palyginti su garantinio tiekėjo vidutine kaina, per 2011 m. iš viso sutaupė 26,25 mln. litų“, – sakė jis. Skaičiuojama, kad viena įmonė, elektrą pirkusi iš nepriklausomo tiekėjo, per mėnesį vidutiniškai sutaupė per 2,1 tūkst. litų, o per metus – daugiau nei 25 tūkst. litų.

Bendrovės „Energijos tiekimas“ tyrimo duomenimis, 10–11 proc. vidutinę taupymo normą pasiekė ir tos įmonės, kurių valdomi objektai turi didžiausią, t. y. per 400 kW, leistinąją naudoti galią (laisvojoje rinkoje nuo 2010 m.), ir tos, kurių objektų leistinoji naudoti galia mažesnė, t. y. per 100 kW (laisvojoje rinkoje nuo 2011 m.) bei 30 kW (laisvojoje rinkoje nuo 2012 m.).

Švaisto pinigus

Tačiau ne visos didelės ir mažos įmonės skuba sutaupyti. Laisvosios elektros rinkos vartotojai, nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo, ir elektrą toliau perkantys iš garantinio tiekėjo „Lesto“, pernai už elektros energiją permokėjo apie 17,1 mln. litų. Tokius duomenis pateikė nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“.

„Mus stebina toks įmonių pasyvumas, nes jos iššvaisto milijonus litų, nors galėtų juos skirti verslo plėtrai, investicijoms, atlyginimams kelti ar pan.“, – komentavo „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Jo vertinimu, šiuo metu apie 50 proc. vartotojų (apie 8 tūkst. įmonių), kurie formaliai yra patekę į laisvąją rinką, dar nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo. „Būtent dėl didelio pasyvių įmonių skaičiaus elektros rinkos liberalizavimo lygį pagal dešimties balų skalę vertiname stipriu penketuku. Tiesa, per porą metų pradėjome matyti ir teigiamų, rinkos brendimą rodančių reiškinių: dalis įmonių pradeda rinktis individualius – vartotojų poreikius ir specifiką atitinkančius tarifus, leidžiančius sumažinti sąnaudas elektros energijai, taip pat itin padaugėjo bendrovių, kurios pasirašo ilgalaikes sutartis – trejiems metams ir ilgiau. Tai itin patogu įmonėms, kurios siekia užsitikrinti stabilias išlaidas elektros energijai“, – sakė „Enefit“ vadovas.

Elektros kainos išaugo

Vasarį patvirtinus naują Energetikos įstatymo redakciją, pasikeitė garantinio tiekėjo elektros kainodara, tad iš „Lesto“ elektrą tebeperkantiems rinkos dalyviams kainos praėjusį mėnesį šoktelėjo iki rekordinio 20,48 cento už 1 kWh lygio. L.Liutkevičius tikisi, kad tai suteiks impulsą įmonėms būti aktyvesnėms.

Tiesa, elektra vasarį brango ir laisvojoje rinkoje. Rinkos valdytoja „Baltpool“ pranešė, kad Lietuvos elektros biržoje vidutinė kaina vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo 18,3 proc., iki 18,142 cento už kilovatvalandę (be PVM). Teigiama, kad vasarį kainoms Lietuvos elektros biržoje didžiausią įtaką turėjo rekordiškai šalti orai ir kilusios kainos aplinkinėse rinkose.

„Šiais metais mažmeninės rinkos elektros energijos kainos bus labiau diferencijuotos atsižvelgiant į vartotojo veiklos specifiką ir suvartojamą elektros energijos kiekį. Didžioji dalis stambių elektros vartotojų jau yra sudarę elektros energijos pirkimo sutartis 2012 m. ir užfiksavę kainas. Palyginti su 2011-aisiais, priklausomai nuo vartotojo specifikos ir dydžio, kainos didėjo nuo 2 iki 10 proc. Žvelgiant į ateities perspektyvas didelių pokyčių kol kas nematyti – mažmeninėje rinkoje siūlomos kainos turėtų išlikti stabilios, tačiau, skirtingai nei praėjusiais metais, bus labiau diferencijuotos“, – prognozavo bendrovės „Enefit“ vadovas L.Liutkevičius.

65 proc. suvartotos elektros buvo importuota

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuva importavo 65 proc. šalyje suvartotos elektros energijos – 7 procentiniais punktais daugiau nei 2010 m., kai importas sudarė 58 proc. suvartotos elektros.

„Trečius metus iš eilės esame daugiausia elektros importuojanti valstybė ES. Net ir 10–15 proc. elektros importas laikomas ekonominės rizikos veiksniu. Įvertinus alternatyvas, patikimą ir konkurencingą bazinę elektros generaciją gali užtikrinti naujoji Visagino atominė elektrinė“, – pranešime spaudai sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

Praėjusiais metais bendras šalies elektros poreikis siekė 10,4 mlrd. kWh, elektros importui ir importuotoms dujoms elektrai pagaminti išleista per 2 mlrd. litų.

Elektros importas siekė 6,74 mlrd. kWh, už jas sumokėta daugiau kaip 1 mlrd. litų. Lietuvoje pagaminta apie 3 mlrd. kWh elektros energijos, importuotoms dujoms elektrai pagaminti išleista taip pat apie 1 mlrd. litų.

Lietuvos mažmeninės rinkos situacija

Objektų laistinoji galia Iš viso objektų Tiekėją pasirinkę objektai

400 kW ir daugiau 1700 1413

100–399 kW 8600 5470

30–100 kW 21 900 9118