Smulkusis ir vidutinis verslas niekaip nesulaukia, kada Vyriausybė ims taisyti mokesčių sistemoje priveltas klaidas. Beveik užgesusi viltis vėl sužibo į prezidento postą išrinkus Dalią Grybauskaitę.

Prašo PVM lengvatų

"Vyriausybė turi taisyti klaidas dėl smulkiojo ir vidutinio verslo apmokestinimo, "Sodros" mokesčių, sveikatos draudimo", – viename pirmųjų interviu pareiškė išrinktoji prezidentė D.Grybauskaitė. Tokie raginimai dūstantiems smulkiesiems verslininkams atrodo lyg tyro oro gurkšnis.

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentė, neslėpė siejanti daug vilčių su naująja šalies vadove. Ji pasiryžusi nurodyti visą sąrašą klaidų, kurias turėtų suskubti taisyti Vyriausybė.

"Pirmiausia turi būti palengvinta mokesčių našta smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams. Valstybė turi skatinti individualią veiklą, kad sunkiu laikotarpiu kuo daugiau žmonių galėtų pradėti verslą, išlaikyti savo šeimas, mokėti mokesčius, o ne prašyti pašalpų iš valstybės. Tuomet ir biudžete atsiras pinigų", – kalbėjo asociacijos vadovė.

Ji stebisi, kad dabartinė valdžia nė piršto nepajudino, kad nutrauktų į Lenkiją plūstančių tautiečių srautus, o iš ten – didėjantį lenkiškos produkcijos kiekį: "Nesuprantu, kodėl negalima Lenkijos pavyzdžiu palikti PVM lengvatų kai kuriems maisto produktams? Juk dėl to laimėtų ir ūkininkai, ir gamintojai, ir pirkėjai."

Padaugėjo dirbtinių kliūčių

Dar vienas neatidėliotinas darbas – peržiūrėti socialinius mokesčius. Z.Sorokienė niekaip negali suprasti, kodėl valstybė siekia, kad pensinio amžiaus gyventojai neužsiimtų papildoma veikla. "Jeigu pensininkas sugalvoja įsigyti verslo liudijimą, jis privalo papildomai mokėti sveikatos draudimo įmokas, nors už tai tikrai negaus daugiau paslaugų poliklinikoje", – gūžčiojo pečiais pašnekovė.

Ji tikisi, kad prezidentei nereikės įrodinėti, kad smulkusis ir vidutinis verslas yra ekonomikos pagrindas.

"Jeigu valstybė nori, kad žmonės neužsiimtų nelegalia veikla, kad neišvyktų iš Lietuvos, o čia mokėtų mokesčius, reikia sudaryti normalias sąlygas. Tik bendromis pastangomis galime išbristi iš krizės", – kalbėjo Z.Sorokienė.

Gali prisitaikyti prie krizės

Kad būtent smulkusis ir vidutinis verslas gali išgelbėti Lietuvą per krizę, įsitikinęs ir Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius. Jo turimais duomenimis, visų įmonių apyvarta sausio ir vasario mėnesiais krito 27 proc., tačiau mažesnių bendrovių – vos 2 proc.

"Suprantu, kad galime sulaukti priekaištų, esą mes ir taip gerai gyvename, tačiau tai įrodymas, kad smulkusis verslas gali greičiau ir lanksčiau prisitaikyti prie krizės sąlygų. Taigi jeigu smulkiojo verslo dalis didės, ekonominės duobės šalyje nebus tokios skausmingos. O kai griūva milžinai, paskui save numarina šimtus įmonių", – įrodinėjo pašnekovas.

Kelias nedideles parduotuves turintis A.Mackevičius pats įsitikino, kaip sunkiai prislėgė reformuotos mokesčių sistemos našta.

"Valdžia giriasi, kad kuria šeimos verslo koncepciją. Naujai kuriamoms šeimos įmonėms žadama trejus metus taikyti mokesčių lengvatas: pirmus metus joms reikės mokėti 20 proc. mokesčių, antrus – 50 proc., trečius – 70 proc. Tačiau po penkerių metų jos vis tiek turės grąžinti visas lengvatas valstybei. Argi tai pagalba? Akivaizdu, kad taip tik laikinai paskatintume verslą, o vėliau sulauktume bankrotų bangos", – prognozavo verslininkas.

Nelygios proporcijos

Dar vienas skaudulys, neduodantis ramybės smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams – bendra mokesčių našta, kuri, anot A.Mackevičiaus, mažoms įmonėms yra dukart didesnė nei stambaus kapitalo verslui: "Mes skaičiavome, kad smulkusis verslas per metus sumoka apie 42 proc. mokesčių nuo apyvartos, o stambusis – 22 proc."

Be to, tikimasi, kad Vyriausybė pagaliau sumažins pernelyg didelius "Sodros" mokesčius verslo liudijimus turintiems žmonėms. Tai paskatintų verslumą Lietuvoje, nes šis rodiklis tesiekia vos pusę ES vidurkio. Lietuvoje tūkstančiui gyventojų priskaičiuojama 19 įmonių, o ES šalyse – 55 įmonės.

Vienas lauke ne karys

Kol kas smulkieji ir vidutiniai verslininkai tegali tikėtis, kad jų pageidavimai bus išgirsti valdžios rūmuose. Pati Vyriausybė, nors ir pripažinusi, kad padarė klaidų, jų taisyti neskuba. Ministrai laukia susitikimų su išrinktąja prezidente ir nuolankiai žada atsakyti į visus rūpimus klausimus.

"Jeigu iš karto būtų imtasi veiksmų, dabar iki liepos mėnesio procesai vyktų daug greičiau. O dabar reikės kardinalių sprendimų", – atsiduso Z.Soronkienė.

Ar verslininkai tikisi, kad vienas žmogus sugebės priversti efektyviau dirbti visą šalies biurokratinę mašiną? "Taip, vienas lauke ne karys. Tačiau tikiu, kad ji sugebės pasitelkti asocijuotas verslo organizacijas, įsiklausyti į verslo nuomonę, ji suburs valstybės institucijas visiems išeiti iš krizės", – vylėsi asociacijos vadovė.

A.Mackevičius taip pat nori tikėti, kad prezidento rinkimai nebus tik dar vienas politinių pažadų šou: "Juridiškai prezidentė turės nedaug svertų. Tačiau ji galės blokuoti akivaizdžiai prastus Seimo sprendimus ir garsiai tai motyvuoti. Ar ją išgirs Seimas, netrukus pamatysime."

Prezidentės nuomonė

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė žada nemažinti pensijų, tačiau teigia, kad būtina ieškoti kompromiso dėl išmokų tėvams, auginantiems vaikus iki dvejų metų.

Ji neskubės raginti Vyriausybės dar kartą smarkiai mažinti biudžeto išlaidas.

Paprašyta įvardyti Vyriausybės klaidas, išrinktoji prezidentė tvirtino, kad pagrindinė klaida – negebėjimas įvertinti padėties pernai gruodį, tačiau dar kartą pakartojo, kad Vyriausybė turi sugebėti tvarkytis pati, be Tarptautinio valiutos fondo ar kitų finansų institucijų paramos.

D.Grybauskaitės nuomone, Lietuvai realu eurą įsivesti 2012–2015 m.