„Verslas tikisi, kad susitarimas paskutinę minutę bus pasirašytas ir, jeigu atsitiktų taip, kad jo nebūtų, tai būtų didelis praradimas ir ES narėms, ir prekybiniams partneriams, ir pačiai Jungtinei Karalystei, ir jos įmonėms. Tos įmonės puikiai supranta, kiek tai būtų blogas scenarijus išeiti be susitarimo iš dienos A į dieną B, kai įsigalioja visai kitokios taisyklės, kurios tikrai sustabdytų ir srautą, ir bendradarbiavimą tarp didžiulių ekonomikų“, – Eltai sakė V. Janulevičius.

Tiesa, pasak LPK prezidento, prekybos apimčių ir įsiskolinimų mažėjimas rodo, kad Lietuvos įmonės ruošiasi kietojo „Brexit“ scenarijui.

„Prekybos apimtys rodo sumažėjimą ir, aišku, įsiskolinimų sumažėjo. Faktas, kad verslas ruošiasi, bet tikisi, kad susitarimas bus atrastas“, – sakė V. Janulevičius.

Jis teigė, kad, jei susitarimas nebūtų surastas, Lietuvos ekonomika pajustų tam tikrą poveikį, tačiau jis nebūtų dramatiškas. Labiausiai tai paveiktų logistikos kompanijas ir skubių krovinių siuntų pristatymo įmones.

„Baisiausias laikas laukia logistikos kompanijų ir skubių krovinių siuntų pristatymo įmonių, kur gali būti problematika. Bet yra pereinamasis periodas, kiek žinau, (siuntoms, kurių vertė – ELTA) iki 50 eurų, neturėtų kliudyti, o dėl einančių oro paštu, mūsų žiniomis, yra atidėjimas dar 3 mėnesiams. Vadinasi, labai skubios siuntos, keliaudamos oro paštu, neturėtų pakliūti į tą verpetą, kuris, tikėtina, gali atsirasti, jeigu susitarimo nebus.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sakė neatmetantis, kad prekybos susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pasiekti dar įmanoma.

„Kiek esame komentavę prieš mėnesį, prieš tris, sakydavome, kad tikimybė (susitarti – ELTA) yra 50:50. Jeigu paklaustumėte šiandien, sakyčiau, kad tikimybė šiek tiek pasislinkusi į tai, kad nebus jokio susitarimo, bet tikrai to neatmetame. Būna, kad po visais pijariniais pasisakymais slepiasi konstruktyvūs dalykai, kurių nenori viešinti“, – Eltai sakė T. Povilauskas.

Ekonomistas sakė, jog reikia tikėtis, kad verslas pasiruošė galimiems nepatogumams, kuriuos lems kietasis „Brexit“, nes tam turėjo ketverius metus.

„Žinome, kad Jungtinė Karalystė palieka bendrąją rinką ir kad tampa trečiąja šalimi, tai visi tikimės, kad bent dauguma Lietuvos įmonių yra pasidariusios namų darbus tiek dėl muitinių deklaracijų, tiek fitosanitarinių reikalų, tiek dėl galimų atsirandančių importo tarifų. Blogajam scenarijui buvo laiko ruoštis ir tam yra ruošiamasi“, – sakė T. Povilauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad prastėjanti epidemiologinė situacija dėl koronaviruso taip pat turėtų priversti ieškoti tam tikro kompromiso.

„Visi suprantame – ir verslas Didžiojoje Britanijoje, ir Europoje, kad be susitarimo problemų bus, (...) juolab turint atsinaujinantį koronaviruso užsikrėtimų skaičių visoje Europoje. Gal epidemiologinės situacijos paaštrėjimas privers ieškoti tam tikro kompromiso ir sprendimo, kad visos problemos nesugultų vienu metu“, – sakė T. Povilauskas.

Jungtinei Karalystei palikus ES, prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kurio metu prekyba su kitomis ES valstybėmis vykdoma panašiais principais, kaip ir anksčiau.

Šiuo metu Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga mėgina susitarti dėl prekybos santykių po pereinamojo laikotarpio, tačiau Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi pasitraukti iš derybų dėl prekybinių santykių su ES po „Brexit“, nebent ES pakeistų savo poziciją.